Bastionų kompleksas (Jono kalnelis, Gelderno bastionas)

11°C
Turgaus g. 37, Klaipėda
Klausyti
Maršrutai

Jono kalnelis – vieta, kur vyksta daug Klaipėdos bendruomenės susitikimų, įskaitant Jūros šventės renginius. Čia minimos Užgavėnės, Joninės, švenčių metu skamba muzika. Bet ar žinote, kad romantiškas pavadinimas, tikėtina, kilęs nuo čia stovėjusios ir po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Šventojo Jono evangelikų liuteronų bažnyčios (pastatytos 1706 m.), slepia itin įdomią su miesto gynyba susijusią istoriją?

Miesto pradžia laikomi 1252 m., kai tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1627–1629 m. Klaipėdą ėmė juosti olandiško tipo įtvirtinimai, statyti pagal inžinieriaus Rene Carracioli de Niastre projektą. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti vandens grioviai – fosos. Baigus juos rengti ir rekonstravus XVIII a. viduryje miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Ši sistema Klaipėdą saugojo per švedų (1629–1635) ir rusų (1757–1762) kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris, rusų armijai užėmus Klaipėdą, Septynerių metų karo metu (1756–1763) ėjo komendanto pareigas.

XVIII a. antrojoje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą. Buvo leista įtvirtinimus nugriauti. Pylimai buvo išnuomoti, grioviai – užpilti žemėmis, vartų plytos panaudotos kitoms statyboms.

Vaizdingame Jono kalnelyje, esančiame Turgaus gatvės, prasidedančios nuo Teatro aikštės, pabaigoje, išlikę restauruoti bastioninės gynybinės sistemos fragmentai. Kompleksą sudaro trys teritorijos. Pirmoji – tai Galderno, Purmarko bastionai, kurtina (gynybinė siena, jungianti gretimus bastionus), ravelinas (dirbtinė aitvaro formos sala, į kurią veda medinis tiltas) ir fosa (gynybinis vandens griovys). Antroji – Prūsijos bastiono liekanos (šiandien ten stovi 1896 m. pastatytas sveikatingumo įstaigos kompleksas). Trečioji – Malūno bastiono liekanos (šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas).

Bastionų kompleksas (Jono kalnelis, Gelderno bastionas)

Turgaus g. 37, Klaipėda

Jono kalnelis – vieta, kur vyksta daug Klaipėdos bendruomenės susitikimų, įskaitant Jūros šventės renginius. Čia minimos Užgavėnės, Joninės, švenčių metu skamba muzika. Bet ar žinote, kad romantiškas pavadinimas, tikėtina, kilęs nuo čia stovėjusios ir po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Šventojo Jono evangelikų liuteronų bažnyčios (pastatytos 1706 m.), slepia itin įdomią su miesto gynyba susijusią istoriją?

Miesto pradžia laikomi 1252 m., kai tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1627–1629 m. Klaipėdą ėmė juosti olandiško tipo įtvirtinimai, statyti pagal inžinieriaus Rene Carracioli de Niastre projektą. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti vandens grioviai – fosos. Baigus juos rengti ir rekonstravus XVIII a. viduryje miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Ši sistema Klaipėdą saugojo per švedų (1629–1635) ir rusų (1757–1762) kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris, rusų armijai užėmus Klaipėdą, Septynerių metų karo metu (1756–1763) ėjo komendanto pareigas.

XVIII a. antrojoje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą. Buvo leista įtvirtinimus nugriauti. Pylimai buvo išnuomoti, grioviai – užpilti žemėmis, vartų plytos panaudotos kitoms statyboms.

Vaizdingame Jono kalnelyje, esančiame Turgaus gatvės, prasidedančios nuo Teatro aikštės, pabaigoje, išlikę restauruoti bastioninės gynybinės sistemos fragmentai. Kompleksą sudaro trys teritorijos. Pirmoji – tai Galderno, Purmarko bastionai, kurtina (gynybinė siena, jungianti gretimus bastionus), ravelinas (dirbtinė aitvaro formos sala, į kurią veda medinis tiltas) ir fosa (gynybinis vandens griovys). Antroji – Prūsijos bastiono liekanos (šiandien ten stovi 1896 m. pastatytas sveikatingumo įstaigos kompleksas). Trečioji – Malūno bastiono liekanos (šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas).

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!