Gandingos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete

5°C
Mardosai, Plungės r.
Klausyti
Maršrutai

Dešiniajame Minijos krante, prie kelio Plungė–Vėžaičiai esanti Gandingos gyvenvietė šiandien miniatiūrinė, o kadaise buvo itin svarbus kultūrinis, administracinis ir gynybinis vienetas, priklausęs istorinei Ceklio (Keklio) žemei. Tai seniausių Lietuvos gyvenviečių tinklo dalis. Pirmą kartą Gandinga minima dar 1253 m. – šis vietovardis aptinkamas Kuršių žemių dalijimo dokumentuose.

Ši vietovė itin turtinga piliakalnių – nedideliame plote jų rasite net penkis. Archeologai čia surado I tūkstm. pab.–II tūkstm. pr. gyvenvietės bei dvarvietės pėdsakų. Kraštą XVI a. antrojoje pusėje nusiaubus švedams Gandinga ėmė nykti, o jos funkcijas perėmė Plungė.

Šlaitingame Babrungo, Minijos intako, slėnyje esantis Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis II, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.

Pilies kalno, kuriame buvo 1253 m. minima kuršių pilis Gandinga, šlaitai statūs, 32 m aukščio. Kalnas gana apardytas arimų. Dirvonuojanti piliakalnio aikštelė ovali, pailga, 78 × 33 m dydžio. Į vakarus nuo piliakalnio yra trapecijos formos papilys su 38 × 110 m dydžio aikštele. Dar kiek už papilio – senovės gyvenvietė, prie kurios – V–XIII a. senkapis.

Šį piliakalnį XX a. pr. aplankė apie 200 Lietuvos piliakalnių ištyręs lenkas Liudvikas Kšivickis. Jis užfiksavo mažiausiai tris pylimo aukštinimo etapus, kurių kiekviename rasta nemažai medžio anglių. Apie Gandingos piliakalnį, kuriame tuomet dar buvo senųjų amžių pėdsakų, tyrinėtojas rašė ir Varšuvoje išleistoje knygelėje „Žemaičių senovė“.

Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta keliolika legendų. Pavyzdžiui, kad jame yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėse buvusi senovės baltų šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis.

Gandingos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete

Mardosai, Plungės r.

Dešiniajame Minijos krante, prie kelio Plungė–Vėžaičiai esanti Gandingos gyvenvietė šiandien miniatiūrinė, o kadaise buvo itin svarbus kultūrinis, administracinis ir gynybinis vienetas, priklausęs istorinei Ceklio (Keklio) žemei. Tai seniausių Lietuvos gyvenviečių tinklo dalis. Pirmą kartą Gandinga minima dar 1253 m. – šis vietovardis aptinkamas Kuršių žemių dalijimo dokumentuose.

Ši vietovė itin turtinga piliakalnių – nedideliame plote jų rasite net penkis. Archeologai čia surado I tūkstm. pab.–II tūkstm. pr. gyvenvietės bei dvarvietės pėdsakų. Kraštą XVI a. antrojoje pusėje nusiaubus švedams Gandinga ėmė nykti, o jos funkcijas perėmė Plungė.

Šlaitingame Babrungo, Minijos intako, slėnyje esantis Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis II, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.

Pilies kalno, kuriame buvo 1253 m. minima kuršių pilis Gandinga, šlaitai statūs, 32 m aukščio. Kalnas gana apardytas arimų. Dirvonuojanti piliakalnio aikštelė ovali, pailga, 78 × 33 m dydžio. Į vakarus nuo piliakalnio yra trapecijos formos papilys su 38 × 110 m dydžio aikštele. Dar kiek už papilio – senovės gyvenvietė, prie kurios – V–XIII a. senkapis.

Šį piliakalnį XX a. pr. aplankė apie 200 Lietuvos piliakalnių ištyręs lenkas Liudvikas Kšivickis. Jis užfiksavo mažiausiai tris pylimo aukštinimo etapus, kurių kiekviename rasta nemažai medžio anglių. Apie Gandingos piliakalnį, kuriame tuomet dar buvo senųjų amžių pėdsakų, tyrinėtojas rašė ir Varšuvoje išleistoje knygelėje „Žemaičių senovė“.

Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta keliolika legendų. Pavyzdžiui, kad jame yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėse buvusi senovės baltų šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!