Gegrėnų piliakalniai

20°C
Gegrėnai, Plungės r.
Klausyti
Maršrutai

Žemaitijos nacionaliniame parke, 6 km nuo Žemaičių Kalvarijos ir 14 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose, rasite 1,6 km ilgio Gegrėnų piliakalnių taką, einantį per archeologinį kompleksą. Jame aplankysite net du I tūkstm.–XIII a. piliakalnius. Juose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima viena svarbiausių didžiausios pietiniame Kurše Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere).

Gegrė buvo pilių apygardos pagrindinė pilis. Gegrėnų pilių apygardai priklausė ir trys Pučkorių bei kiti aplinkiniai piliakalniai. Iki šių dienų apylinkėse išlikusių piliakalnių grupės leidžia skaičiuoti, kad Ceklio žemėje yra buvę 10–11 pilių apygardų.

Piliakalniai yra abipus upelio. Mažesnis ir senesnis pirmasis – kairiajame krante esančioje aukštumoje. 150 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra II tūkstm. pradžios kapinynas.

Pirmojo piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 48 × 27 m dydžio. Siekiant apsaugoti pilį nuo priešų – kalavijuočių ordino – vakarinėje pusėje supilti du pylimai ir griovys.

Pirmasis pylimas 0,2 m aukščio, 4 m pločio, už jo iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys. Už šio griovio supiltas antras, 5 m pločio pylimas 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiauriniame šlaite jis virsta 3,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo – statūs pietuose, 8–10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais, kurie dalinai iškirsti, želia atžalos. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.

Gegrėnų archeologiniame komplekse atlikti tik žvalgomieji tyrimai, bet apie šiuos piliakalnius nemažai legendų. Vienas žemaitiškas padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio senovėje stovėjusi bažnyčia, kuri potvynio metu nuskendo: „…sakys, ka čia bovosi on kalno bažnyčia.“ Tos bažnyčios varpinė, špitolė, koplyčia buvusios pietinio piliakalnio papėdėje. Kiti pasakoja, kad nuo kalno kildavo tiršti garai. Žmonės tvirtindavo, kad kalne yra daug senovės gyventojų paliktos druskos. Baudžiavos laikais viena senelė iš to kalno dažnai parsinešdavo druskos, bet didelėje paslaptyje laikė tą vietą, kur druskos esama.

Gegrėnų piliakalniai

Gegrėnai, Plungės r.

Žemaitijos nacionaliniame parke, 6 km nuo Žemaičių Kalvarijos ir 14 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose, rasite 1,6 km ilgio Gegrėnų piliakalnių taką, einantį per archeologinį kompleksą. Jame aplankysite net du I tūkstm.–XIII a. piliakalnius. Juose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima viena svarbiausių didžiausios pietiniame Kurše Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere).

Gegrė buvo pilių apygardos pagrindinė pilis. Gegrėnų pilių apygardai priklausė ir trys Pučkorių bei kiti aplinkiniai piliakalniai. Iki šių dienų apylinkėse išlikusių piliakalnių grupės leidžia skaičiuoti, kad Ceklio žemėje yra buvę 10–11 pilių apygardų.

Piliakalniai yra abipus upelio. Mažesnis ir senesnis pirmasis – kairiajame krante esančioje aukštumoje. 150 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra II tūkstm. pradžios kapinynas.

Pirmojo piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 48 × 27 m dydžio. Siekiant apsaugoti pilį nuo priešų – kalavijuočių ordino – vakarinėje pusėje supilti du pylimai ir griovys.

Pirmasis pylimas 0,2 m aukščio, 4 m pločio, už jo iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys. Už šio griovio supiltas antras, 5 m pločio pylimas 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiauriniame šlaite jis virsta 3,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo – statūs pietuose, 8–10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais, kurie dalinai iškirsti, želia atžalos. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.

Gegrėnų archeologiniame komplekse atlikti tik žvalgomieji tyrimai, bet apie šiuos piliakalnius nemažai legendų. Vienas žemaitiškas padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio senovėje stovėjusi bažnyčia, kuri potvynio metu nuskendo: „…sakys, ka čia bovosi on kalno bažnyčia.“ Tos bažnyčios varpinė, špitolė, koplyčia buvusios pietinio piliakalnio papėdėje. Kiti pasakoja, kad nuo kalno kildavo tiršti garai. Žmonės tvirtindavo, kad kalne yra daug senovės gyventojų paliktos druskos. Baudžiavos laikais viena senelė iš to kalno dažnai parsinešdavo druskos, bet didelėje paslaptyje laikė tą vietą, kur druskos esama.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!