Gerduvėnų piliakalnis

22°C
Vėžaičiai, Klaipėdos r.
Klausyti
Maršrutai

Gerdaujės kairiajame krante, tankiuose miškuose į šiaurę nuo Gargždų, esantis Gerduvėnų piliakalnis – vienas paslaptingiausių iš keliolikos esančių Klaipėdos rajone. Jis pasiekiamas iš Kauno–Klaipėdos autostrados ties Vėžaičiais pasukus link Lapių, nusileidus į Minijos slėnį ir prieš Gerdaujės upelį pasukus į dešinę.

Gerdaujės upėvardį bandoma kildinti iš žodžio girdyti („duoti gerti“). Gali būti, kad su tuo susijęs ir piliakalnio bei nedidelio čia esančio kaimo pavadinimas.

Pats piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a. Jo šlaitai statūs, net iki 35 m aukščio. Užlipę į viršų atsirasite nemažoje ovalioje aikštelėje. Aiškesnius gynybinių įtvirtinimų požymius čia sunku pamatyti plika akimi. Pietrytiniame aikštelės krašte galite įžvelgti dviejų griovių ir pylimėlio tarp jų liekanas bei toliau esančioje aukštumoje įrengtą priešpilį, taip pat įtvirtintą nedideliu pylimu ir grioviu. Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Šių žvalgymų metu žemės paviršiuje buvo aptikta keramikos šukių, molio tinko bei degėsių. 2010 m. tyrinėta Gerduvėnų piliakalnio šiaurės vakarų papėdė – čia užfiksuotas neintensyvus kultūrinis sluoksnis.

Vakarinėje piliakalnio papėdėje esančiuose laukuose yra senosios gyvenvietės pėdsakų, o 500 m į pietus – II–XIII a. kapinynas. Iki 1996 m. šis kapinynas archeologams nebuvo žinomas – kol į Lietuvos nacionalinį muziejų nepateko vietos gyventojos žemėse rasta Romos imperijos moneta.

Kapinyno ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 2002 ir 2007 metais. Čia rasta degintinių kaulų, įvairių vytinių ir stiklo dirbinių bei jų fragmentų, lipdytos keramikos šukių, segė, Romos imperijos monetų, žiestos keramikos šukių, geležinis lazdelinis smeigtukas ir kt. – iš viso daugiau kaip 100 įvairių dirbinių ir jų fragmentų. Tyrimų eiga leidžia teigti, kad nedidelis čia buvęs kapinynas stipriai apardytas žemės ūkio darbų metu.

Galbūt dėl savo atokumo Gerduvėnų piliakalnis turtingas legendų, dalis kurių – apie vaiduoklius. Pasakojama, kad šventadieniais kalno viršuje pypkę rūko senolis. Yra girdėjusių, kaip nuo kalno su didžiausiu trenksmu kažkas nuriedąs į Gerdaujos upę.

Gerduvėnų piliakalnis

Vėžaičiai, Klaipėdos r.

Gerdaujės kairiajame krante, tankiuose miškuose į šiaurę nuo Gargždų, esantis Gerduvėnų piliakalnis – vienas paslaptingiausių iš keliolikos esančių Klaipėdos rajone. Jis pasiekiamas iš Kauno–Klaipėdos autostrados ties Vėžaičiais pasukus link Lapių, nusileidus į Minijos slėnį ir prieš Gerdaujės upelį pasukus į dešinę.

Gerdaujės upėvardį bandoma kildinti iš žodžio girdyti („duoti gerti“). Gali būti, kad su tuo susijęs ir piliakalnio bei nedidelio čia esančio kaimo pavadinimas.

Pats piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a. Jo šlaitai statūs, net iki 35 m aukščio. Užlipę į viršų atsirasite nemažoje ovalioje aikštelėje. Aiškesnius gynybinių įtvirtinimų požymius čia sunku pamatyti plika akimi. Pietrytiniame aikštelės krašte galite įžvelgti dviejų griovių ir pylimėlio tarp jų liekanas bei toliau esančioje aukštumoje įrengtą priešpilį, taip pat įtvirtintą nedideliu pylimu ir grioviu. Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Šių žvalgymų metu žemės paviršiuje buvo aptikta keramikos šukių, molio tinko bei degėsių. 2010 m. tyrinėta Gerduvėnų piliakalnio šiaurės vakarų papėdė – čia užfiksuotas neintensyvus kultūrinis sluoksnis.

Vakarinėje piliakalnio papėdėje esančiuose laukuose yra senosios gyvenvietės pėdsakų, o 500 m į pietus – II–XIII a. kapinynas. Iki 1996 m. šis kapinynas archeologams nebuvo žinomas – kol į Lietuvos nacionalinį muziejų nepateko vietos gyventojos žemėse rasta Romos imperijos moneta.

Kapinyno ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 2002 ir 2007 metais. Čia rasta degintinių kaulų, įvairių vytinių ir stiklo dirbinių bei jų fragmentų, lipdytos keramikos šukių, segė, Romos imperijos monetų, žiestos keramikos šukių, geležinis lazdelinis smeigtukas ir kt. – iš viso daugiau kaip 100 įvairių dirbinių ir jų fragmentų. Tyrimų eiga leidžia teigti, kad nedidelis čia buvęs kapinynas stipriai apardytas žemės ūkio darbų metu.

Galbūt dėl savo atokumo Gerduvėnų piliakalnis turtingas legendų, dalis kurių – apie vaiduoklius. Pasakojama, kad šventadieniais kalno viršuje pypkę rūko senolis. Yra girdėjusių, kaip nuo kalno su didžiausiu trenksmu kažkas nuriedąs į Gerdaujos upę.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!