Gynybinis žiedas ir jį sudarančios baterijos ir bunkeriai

23°C
Smiltynės paplūdimys, Klaipėda
Klausyti
Maršrutai

1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą jau po savaitės imta rūpintis uosto ir pakrančių gynyba – pradėtos statyti pakrančių apsaugos baterijos, o miestas įgavo tvirtovės statusą.

Tų pačių metų balandį aplink Klaipėdą buvo pradėti statyti laikini pakrančių įtvirtinimų statiniai ir priešlėktuvinės artilerijos baterijos, o liepą vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė nusprendė sumontuoti pastovias artilerijos baterijas aplink Klaipėdos uostą.

Iš viso aplink Klaipėdą išdygo šešios oro erdvei dengti skirtos priešlėktuvinės „Fla-2“ tipo baterijos, sudariusios gynybinį žiedą – „Nordmole“ Melnragėje, „Dange“ Tauralaukyje, „Löllen“ Leliuose, „Götzhofen“ Gedminuose, „Seestrand“ Smiltynėje ir „Schweinsrücken“ Alksnynėje, 750 m į vakarus nuo Kiaulės Nugaros salos. Baterijas sudarė gelžbetoniniai bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Pabūklo kiemelis būdavo apdengtas plieniniu gaubtu.

Į Kiaulės Nugaros bateriją („Schweinrucken“) Smiltynėje buvo atgabenti tuo metu patys galingiausi priešlėktuviniai pabūklai – 12,8 cm kalibro „Flak 40“, galėję naikinti tiek žemės, tiek jūros taikinius 20 km spinduliu. Ši ir kitos priešlėktuvinės baterijos 1944 m. spalį Klaipėdai padėjo atsilaikyti 115 dienų – ilgiausiai iš visų tuomet Vokietijai priklausiusių miestų.

Ant Neringos kalno Smiltynėje – pakrantės artilerijos baterija „Hirschwiese“, pastatyta 1944 m. Už 2 km kelio nuo jos, bunkeryje – priešlėktuvinių pabūklų šaudmenų saugykla su šešiomis šaudmenų sandėliavimo patalpomis ir sprogdiklių sandėliu.

Dar vienas gynybinio žiedo objektas Smiltynėje – pabūklais ginkluota pakrantės apsaugos baterija „Standhale“, pastatyta 1939 m. Sovietų okupacijos metais čia dirbo pasieniečiai. Ties Naująja perkėla, ant Hageno kalno, išlikę radijo lokacinio renginio pamatai.

Uostą nuo priešų laivų saugoti turėjo pabūklai, kuriems pastatyti du artileriniai blokai Girulių baterijoje („Memel Nord“ – jame šiuo metu įkurta ir plečiama Antrojo pasaulinio karo laikų ekspozicija) ir Kopgalio baterijoje („Memel Süd“). Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas – vadinamoji Juodoji tvirtovė, skirta taikinių paieškai jūroje.

Gynybinis žiedas ir jį sudarančios baterijos ir bunkeriai

Smiltynės paplūdimys, Klaipėda

1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą jau po savaitės imta rūpintis uosto ir pakrančių gynyba – pradėtos statyti pakrančių apsaugos baterijos, o miestas įgavo tvirtovės statusą.

Tų pačių metų balandį aplink Klaipėdą buvo pradėti statyti laikini pakrančių įtvirtinimų statiniai ir priešlėktuvinės artilerijos baterijos, o liepą vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė nusprendė sumontuoti pastovias artilerijos baterijas aplink Klaipėdos uostą.

Iš viso aplink Klaipėdą išdygo šešios oro erdvei dengti skirtos priešlėktuvinės „Fla-2“ tipo baterijos, sudariusios gynybinį žiedą – „Nordmole“ Melnragėje, „Dange“ Tauralaukyje, „Löllen“ Leliuose, „Götzhofen“ Gedminuose, „Seestrand“ Smiltynėje ir „Schweinsrücken“ Alksnynėje, 750 m į vakarus nuo Kiaulės Nugaros salos. Baterijas sudarė gelžbetoniniai bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Pabūklo kiemelis būdavo apdengtas plieniniu gaubtu.

Į Kiaulės Nugaros bateriją („Schweinrucken“) Smiltynėje buvo atgabenti tuo metu patys galingiausi priešlėktuviniai pabūklai – 12,8 cm kalibro „Flak 40“, galėję naikinti tiek žemės, tiek jūros taikinius 20 km spinduliu. Ši ir kitos priešlėktuvinės baterijos 1944 m. spalį Klaipėdai padėjo atsilaikyti 115 dienų – ilgiausiai iš visų tuomet Vokietijai priklausiusių miestų.

Ant Neringos kalno Smiltynėje – pakrantės artilerijos baterija „Hirschwiese“, pastatyta 1944 m. Už 2 km kelio nuo jos, bunkeryje – priešlėktuvinių pabūklų šaudmenų saugykla su šešiomis šaudmenų sandėliavimo patalpomis ir sprogdiklių sandėliu.

Dar vienas gynybinio žiedo objektas Smiltynėje – pabūklais ginkluota pakrantės apsaugos baterija „Standhale“, pastatyta 1939 m. Sovietų okupacijos metais čia dirbo pasieniečiai. Ties Naująja perkėla, ant Hageno kalno, išlikę radijo lokacinio renginio pamatai.

Uostą nuo priešų laivų saugoti turėjo pabūklai, kuriems pastatyti du artileriniai blokai Girulių baterijoje („Memel Nord“ – jame šiuo metu įkurta ir plečiama Antrojo pasaulinio karo laikų ekspozicija) ir Kopgalio baterijoje („Memel Süd“). Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas – vadinamoji Juodoji tvirtovė, skirta taikinių paieškai jūroje.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!