Jiesios piliakalnis

11°C
Aleksotas, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Napoleono kalnu vadinamas Jiesios arba Pajiesio piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante, Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Status, lapuočiais apaugęs piliakalnis – natūrali 63,6 m aukščio kalva. Rudenį, žiemą ir pavasarį, kai medžiai dar smarkiai nesulapoję, nuo piliakalnio atsiveria nuostabi Kauno panorama.

Kaip ir daugelį kitų, taip ir šį piliakalnį tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka. Anot jo, sprendžiant iš piliakalnio padėties, jo viršūnėje galėjo būti buveinė su pilaite, o papėdėje į pietryčių pusę – žvejų ir žemdirbių gyvenvietė.

Gyvenvietė daugiau tyrinėta 1997 m. Kada ji įkurta, tikslių žinių nėra. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis datuojamas XIV–XVII a., bet 1 ha teritorijoje rasta ir anksčiau pagamintos grublėtos ir žiestos keramikos, žalvarinis žiedas. Šiuos radinius archeologai priskiria XI–XIII a.

Manoma, kad nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris dienas ir tris naktis Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną stebėjo imperatorius Napoleonas. Būtent todėl piliakalnis ir vadinamas Napoleono kalnu. Amžininkų prisiminimuose teigiama, kad persikėlimo išvakarėse čia atvykęs karvedys apsivilko pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą – ilgaskvernį švarką – ir užsidėjo jo skrybėlę. Išžvalgęs apylinkes Napoleonas liepė ant piliakalnio užtempti patrankas, turėjusias ugnimi dengti per Nemuną besikeliančius pulkus. Visgi to neprireikė, nes armijai nebuvo pasipriešinta.

1913 m. Napoleono žygio šimtmečio sukakties proga Kaune ir ant piliakalnio lankėsi caras Nikolajus II. Ketinta čia statyti žygiui pažymėti skirtą paminklą, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta.

Minint 200-ąsias žygio, daliai Lietuvos gyventojų įkvėpusio viltį atsikratyti Rusijos priespaudos, metines daugiau nei tūkstantis karo rekonstruktorių atkartojo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą. Šioje rekonstrukcijoje dalyvavo entuziastų iš Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.

Pastaruoju metu ant kalno vis gausiau švenčiamos senovinės baltų šventės, čia kasmet liepos 6-ąją giedama Tautiška giesmė.

Jiesios piliakalnis

Aleksotas, Kaunas

Napoleono kalnu vadinamas Jiesios arba Pajiesio piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante, Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Status, lapuočiais apaugęs piliakalnis – natūrali 63,6 m aukščio kalva. Rudenį, žiemą ir pavasarį, kai medžiai dar smarkiai nesulapoję, nuo piliakalnio atsiveria nuostabi Kauno panorama.

Kaip ir daugelį kitų, taip ir šį piliakalnį tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka. Anot jo, sprendžiant iš piliakalnio padėties, jo viršūnėje galėjo būti buveinė su pilaite, o papėdėje į pietryčių pusę – žvejų ir žemdirbių gyvenvietė.

Gyvenvietė daugiau tyrinėta 1997 m. Kada ji įkurta, tikslių žinių nėra. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis datuojamas XIV–XVII a., bet 1 ha teritorijoje rasta ir anksčiau pagamintos grublėtos ir žiestos keramikos, žalvarinis žiedas. Šiuos radinius archeologai priskiria XI–XIII a.

Manoma, kad nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris dienas ir tris naktis Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną stebėjo imperatorius Napoleonas. Būtent todėl piliakalnis ir vadinamas Napoleono kalnu. Amžininkų prisiminimuose teigiama, kad persikėlimo išvakarėse čia atvykęs karvedys apsivilko pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą – ilgaskvernį švarką – ir užsidėjo jo skrybėlę. Išžvalgęs apylinkes Napoleonas liepė ant piliakalnio užtempti patrankas, turėjusias ugnimi dengti per Nemuną besikeliančius pulkus. Visgi to neprireikė, nes armijai nebuvo pasipriešinta.

1913 m. Napoleono žygio šimtmečio sukakties proga Kaune ir ant piliakalnio lankėsi caras Nikolajus II. Ketinta čia statyti žygiui pažymėti skirtą paminklą, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta.

Minint 200-ąsias žygio, daliai Lietuvos gyventojų įkvėpusio viltį atsikratyti Rusijos priespaudos, metines daugiau nei tūkstantis karo rekonstruktorių atkartojo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą. Šioje rekonstrukcijoje dalyvavo entuziastų iš Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.

Pastaruoju metu ant kalno vis gausiau švenčiamos senovinės baltų šventės, čia kasmet liepos 6-ąją giedama Tautiška giesmė.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!