Karo laikų slėptuvės

6°C
H. Manto g. 25, Klaipėda
Klausyti
Maršrutai

Apsidairykite! Bangų, Alyvų, J. Janonio, Gėlių, Daržų, Bijūnų, Plytų, Vytauto gatvėse, prie Joniškės kapinių, prie Geležinkelio stoties ir daugelyje kitų Klaipėdos vietų Antrojo pasaulinio karo metais įrengtos slėptuvės, skirtos trumpam prieglobsčiui, jei miestą bombarduotų. Lyginant su Lietuvoje paplitusiomis sovietinėmis slėptuvėmis, tai būtent šiam miestui būdingas vokiečių palikimas.

Daugiausiai Klaipėdoje įrenginėtos tunelinės slėptuvės – galbūt todėl po miestą sklando legendos apie po juo išsiraizgiusį tunelių tinklą, neva vedusį nuo piliavietės iki dabartinio Lietuvos jūrų muziejaus. Nors šiuo metu nei viena slėptuvė nėra oficialiai pritaikyta lankymui, bet kai kurios yra atviros, tad jas galite patyrinėti savarankiškai.

Plačiau slėptuvėmis domėtis pradėta apie 2005 m., kai, vykdant Herkaus Manto g. esančios I. Simonaitytės bibliotekos rekonstrukciją, kieme buvo aptiktas tunelis. Iš pradžių jis palaikytas daržovių rūsiu, bet specialistai netruko nustatyti, kad tai – karo metu įrengta slėptuvė. Tokių mieste identifikuota kelios dešimtys. Sunku suskaičiuoti, kiek jų buvo iš tiesų, mat ant kai kurių slėptuvių stovi nauji, jau po karo iškilę pastatai. Kai kurios iš tiesų pritaikytos ūkio reikmėms. Greičiausiai todėl neaptinkama išgyvenimui skirtų daiktų, bet tikėtina, kad slėptuvėse būdavo dujokaukių, pirmosios pagalbos priemonių ir įrankių, skirtų išsivaduoti pasibaigus bombardavimui.

Specialistų teigimu, visų vokiečių įrengtų slėptuvių matmenys yra standartiniai – taip jas galima nesunkiai atskirti nuo tų, kurias statė sovietai. Įėjus į vokiškosios vidų, plotis siekia apie 1,6 m, aukštis – apie 1,9 m. Slėptuvės būdavo su vakuuminėmis durimis, patikimomis sklendėmis, vienu ar dviem įėjimais bei vienu ar dviem atsarginiais išėjimais. Viduje sausą aplinką užtikrino drenažai, buvo elektra, oro vėdinimo, ventiliavimo sistemos. Spėjama, kad slėptuves imta sparčiau įrenginėti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pajudėjus frontui.

Viena didesnių slėptuvių buvo Bangų gatvėje, išlikusi jos dalis – apie 15 metrų. Kita statinio dalis buvo nugriauta, kai plėtėsi alaus darykla. Slėptuvę vokiečiai įrengė net Jono kalnelyje, šios ilgis siekia 100 metrų. Tai bene didžiausia Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė Klaipėdoje. Tiesa, ją įrenginėjant teko išgriauti poternos sieną. 

Karo laikų slėptuvės

H. Manto g. 25, Klaipėda

Apsidairykite! Bangų, Alyvų, J. Janonio, Gėlių, Daržų, Bijūnų, Plytų, Vytauto gatvėse, prie Joniškės kapinių, prie Geležinkelio stoties ir daugelyje kitų Klaipėdos vietų Antrojo pasaulinio karo metais įrengtos slėptuvės, skirtos trumpam prieglobsčiui, jei miestą bombarduotų. Lyginant su Lietuvoje paplitusiomis sovietinėmis slėptuvėmis, tai būtent šiam miestui būdingas vokiečių palikimas.

Daugiausiai Klaipėdoje įrenginėtos tunelinės slėptuvės – galbūt todėl po miestą sklando legendos apie po juo išsiraizgiusį tunelių tinklą, neva vedusį nuo piliavietės iki dabartinio Lietuvos jūrų muziejaus. Nors šiuo metu nei viena slėptuvė nėra oficialiai pritaikyta lankymui, bet kai kurios yra atviros, tad jas galite patyrinėti savarankiškai.

Plačiau slėptuvėmis domėtis pradėta apie 2005 m., kai, vykdant Herkaus Manto g. esančios I. Simonaitytės bibliotekos rekonstrukciją, kieme buvo aptiktas tunelis. Iš pradžių jis palaikytas daržovių rūsiu, bet specialistai netruko nustatyti, kad tai – karo metu įrengta slėptuvė. Tokių mieste identifikuota kelios dešimtys. Sunku suskaičiuoti, kiek jų buvo iš tiesų, mat ant kai kurių slėptuvių stovi nauji, jau po karo iškilę pastatai. Kai kurios iš tiesų pritaikytos ūkio reikmėms. Greičiausiai todėl neaptinkama išgyvenimui skirtų daiktų, bet tikėtina, kad slėptuvėse būdavo dujokaukių, pirmosios pagalbos priemonių ir įrankių, skirtų išsivaduoti pasibaigus bombardavimui.

Specialistų teigimu, visų vokiečių įrengtų slėptuvių matmenys yra standartiniai – taip jas galima nesunkiai atskirti nuo tų, kurias statė sovietai. Įėjus į vokiškosios vidų, plotis siekia apie 1,6 m, aukštis – apie 1,9 m. Slėptuvės būdavo su vakuuminėmis durimis, patikimomis sklendėmis, vienu ar dviem įėjimais bei vienu ar dviem atsarginiais išėjimais. Viduje sausą aplinką užtikrino drenažai, buvo elektra, oro vėdinimo, ventiliavimo sistemos. Spėjama, kad slėptuves imta sparčiau įrenginėti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pajudėjus frontui.

Viena didesnių slėptuvių buvo Bangų gatvėje, išlikusi jos dalis – apie 15 metrų. Kita statinio dalis buvo nugriauta, kai plėtėsi alaus darykla. Slėptuvę vokiečiai įrengė net Jono kalnelyje, šios ilgis siekia 100 metrų. Tai bene didžiausia Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė Klaipėdoje. Tiesa, ją įrenginėjant teko išgriauti poternos sieną. 

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!