Kauno tvirtovės IX fortas

11°C
Žemaičių pl. 75, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Iki 1890 m., pagal pradinį caro Aleksandro II patvirtintą Kauno tvirtovės planą, miestą apjuosė aštuonių fortų ir devynių baterijų žiedas. Vos baigus darbus, stiprėjant karo nuojautai, teko permąstyti tvirtovės koncepciją – jau 1903 m. prie tuometinio Kumpės kaimo prasidėjo būsimojo IX forto statyba, kuri truko dešimtmetį.

Naujasis fortas buvo statytas pagal prof. K. Veličkos 1897 m. projektą ir yra moderniausias iš visų pabaigtų Kauno tvirtovės fortų: jo įtvirtinimai buvo betoniniai, veikė elektrinis apšvietimas. Pirmojo pasaulinio karo metu fortas beveik nenukentėjo, 1915 m. jį perėmė kaizerio kariuomenė.

Paskelbus Pirmąją Respubliką ir pritrūkus vietų įkalinimo įstaigose 1924 m. IX fortą perėmė Teisingumo ministerija. Čia kalėjo ir žemės ūkio darbus dirbo administracine tvarka nubausti, kriminaliniai bei politiniai kaliniai – daugiausiai Lietuvos komunistų partijos nariai.

1940 m., Lietuvą pirmąkart okupavus sovietams, IX fortas perėjo NKVD žinion – į čia iš visos šalies susiųsti kaliniai keliaudavo į Gulago (Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklų tinklo) lagerius. 1941 m. vasarą čia ėmė šeimininkauti vokiečiai. Nuo tų metų spalio žmonės IX forte buvo masiškai žudomi iki pat 1944 m. rugpjūčio, kai Kaune antrąkart pasirodė sovietai. Skaičiuojama, kad čia gyvybės neteko apie 50 tūkst. žmonių iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos.

1959 m. IX forte atidarytas Revoliucijos istorijos muziejus, dar po metų pradėti tiriamieji masinių žudynių darbai. Netrukus imta planuoti memorialą. Vienu miesto simbolių tapusio memorialo konkursas, kurį laimėjo Alfonso Vincento Ambraziūno, Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus projektas, ir statybos vyko net iki 1983-iųjų. 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti – vienas didžiausių memorialų Europoje ir kartu vienas atpažįstamiausių šiuolaikinio Kauno ženklų.

Atkūrus Nepriklausomybę muziejuje įrengtos naujos ekspozicijos, kalbančios ne tik apie nacių, bet ir apie sovietų nusikaltimus žmonijai. Čia vyksta įvairūs renginiai, svarbių datų minėjimai, filmų peržiūros, susitikimai.

Kauno tvirtovės IX fortas

Žemaičių pl. 75, Kaunas

Iki 1890 m., pagal pradinį caro Aleksandro II patvirtintą Kauno tvirtovės planą, miestą apjuosė aštuonių fortų ir devynių baterijų žiedas. Vos baigus darbus, stiprėjant karo nuojautai, teko permąstyti tvirtovės koncepciją – jau 1903 m. prie tuometinio Kumpės kaimo prasidėjo būsimojo IX forto statyba, kuri truko dešimtmetį.

Naujasis fortas buvo statytas pagal prof. K. Veličkos 1897 m. projektą ir yra moderniausias iš visų pabaigtų Kauno tvirtovės fortų: jo įtvirtinimai buvo betoniniai, veikė elektrinis apšvietimas. Pirmojo pasaulinio karo metu fortas beveik nenukentėjo, 1915 m. jį perėmė kaizerio kariuomenė.

Paskelbus Pirmąją Respubliką ir pritrūkus vietų įkalinimo įstaigose 1924 m. IX fortą perėmė Teisingumo ministerija. Čia kalėjo ir žemės ūkio darbus dirbo administracine tvarka nubausti, kriminaliniai bei politiniai kaliniai – daugiausiai Lietuvos komunistų partijos nariai.

1940 m., Lietuvą pirmąkart okupavus sovietams, IX fortas perėjo NKVD žinion – į čia iš visos šalies susiųsti kaliniai keliaudavo į Gulago (Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklų tinklo) lagerius. 1941 m. vasarą čia ėmė šeimininkauti vokiečiai. Nuo tų metų spalio žmonės IX forte buvo masiškai žudomi iki pat 1944 m. rugpjūčio, kai Kaune antrąkart pasirodė sovietai. Skaičiuojama, kad čia gyvybės neteko apie 50 tūkst. žmonių iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos.

1959 m. IX forte atidarytas Revoliucijos istorijos muziejus, dar po metų pradėti tiriamieji masinių žudynių darbai. Netrukus imta planuoti memorialą. Vienu miesto simbolių tapusio memorialo konkursas, kurį laimėjo Alfonso Vincento Ambraziūno, Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus projektas, ir statybos vyko net iki 1983-iųjų. 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti – vienas didžiausių memorialų Europoje ir kartu vienas atpažįstamiausių šiuolaikinio Kauno ženklų.

Atkūrus Nepriklausomybę muziejuje įrengtos naujos ekspozicijos, kalbančios ne tik apie nacių, bet ir apie sovietų nusikaltimus žmonijai. Čia vyksta įvairūs renginiai, svarbių datų minėjimai, filmų peržiūros, susitikimai.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!