Kauno tvirtovės VII fortas

22°C
Archyvo g. 61, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Kaip XIV a., lietuviams strateguojant kovas prieš kryžiuočius, taip ir XIX a., Rusijos imperatoriui Aleksandrui II žvalgantis į netolimą ateitį, vienos gubernijų centrui – Kauno miestui – dėl geografinės padėties atiteko svarbus vaidmuo. Nemuno ir Neries santaką privalumų sąraše jau buvo papildęs geležinkelio tiltas, tunelis, nauji keliai. Taigi 1879 m. liepos 7 d. nutarta miestą apjuosti tvirtovės žiedu.

Pirmuoju 1883–1890 m. statyto asimetriškos struktūros VII forto šeimininku tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa. Fortas – asimetriškos struktūros, dešinys jo sparnas panašus į tipinį projektą, kairysis – supaprastintas. Forte įrengtos kareivinės, pastatytas kapitalinis traversas su poterna, penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Išskirtinė jo savybė – keturi pabūklams skirti kazematai (atsparios gynybinio statinio patalpos, nepramušamos artilerijos sviedinių ir bombų).

Pirmojo pasaulinio karo metais fortas nespėjo nukentėti – jį kaizerio kariuomenė užėmė be pasipriešinimo. Vėliau šis statinys pasitarnavo besikuriančiai nepriklausomos Lietuvos kariuomenei – jau 1919 m. čia įsikūrė kuopa, kuri rinko kituose tvirtovės objektuose buvusius ginklus, geležį ir kitas medžiagas. 1924 m. fortas pritaikytas Lietuvos centriniam valstybės archyvui – šio projekto autorius buvo Karo muziejaus architektas Vladimiras Dubeneckis. Vėliau archyvas iškeltas į Pažaislio vienuolyną.

Tamsiausias VII forto istorijos tarpsnis – Antrasis pasaulinis karas. Būtent čia 1941 m. birželio 30 d. įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Iki 1941 m. rugpjūčio 10 d. čia nužudyta nuo 3000 iki 5000 žmonių, daugiausiai Kauno žydų. Vėliau čia buvo laikomi sovietų karo belaisviai.

Sovietams galutinai okupavus Lietuvą, VII forte kurį laiką šeimininkavo pionieriai, vėliau įkurtas karo prekybos dalinys. Iki Nepriklausomybės atkūrimo fortas smarkiai apgadintas ir apgriautas.

Iki 2007 m. čia buvo dislokuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos. 2009 m. fortas privatizuotas, prasidėjo jo tvarkymas ir pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms. Forte veikia muziejinės ekspozicijos, vyksta edukacinės programos ir neformaliojo ugdymo užsiėmimai. 2016 m. teritorijoje atidengtas paminklas čia žuvusiems žydams.

Kauno tvirtovės VII fortas

Archyvo g. 61, Kaunas

Kaip XIV a., lietuviams strateguojant kovas prieš kryžiuočius, taip ir XIX a., Rusijos imperatoriui Aleksandrui II žvalgantis į netolimą ateitį, vienos gubernijų centrui – Kauno miestui – dėl geografinės padėties atiteko svarbus vaidmuo. Nemuno ir Neries santaką privalumų sąraše jau buvo papildęs geležinkelio tiltas, tunelis, nauji keliai. Taigi 1879 m. liepos 7 d. nutarta miestą apjuosti tvirtovės žiedu.

Pirmuoju 1883–1890 m. statyto asimetriškos struktūros VII forto šeimininku tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa. Fortas – asimetriškos struktūros, dešinys jo sparnas panašus į tipinį projektą, kairysis – supaprastintas. Forte įrengtos kareivinės, pastatytas kapitalinis traversas su poterna, penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Išskirtinė jo savybė – keturi pabūklams skirti kazematai (atsparios gynybinio statinio patalpos, nepramušamos artilerijos sviedinių ir bombų).

Pirmojo pasaulinio karo metais fortas nespėjo nukentėti – jį kaizerio kariuomenė užėmė be pasipriešinimo. Vėliau šis statinys pasitarnavo besikuriančiai nepriklausomos Lietuvos kariuomenei – jau 1919 m. čia įsikūrė kuopa, kuri rinko kituose tvirtovės objektuose buvusius ginklus, geležį ir kitas medžiagas. 1924 m. fortas pritaikytas Lietuvos centriniam valstybės archyvui – šio projekto autorius buvo Karo muziejaus architektas Vladimiras Dubeneckis. Vėliau archyvas iškeltas į Pažaislio vienuolyną.

Tamsiausias VII forto istorijos tarpsnis – Antrasis pasaulinis karas. Būtent čia 1941 m. birželio 30 d. įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Iki 1941 m. rugpjūčio 10 d. čia nužudyta nuo 3000 iki 5000 žmonių, daugiausiai Kauno žydų. Vėliau čia buvo laikomi sovietų karo belaisviai.

Sovietams galutinai okupavus Lietuvą, VII forte kurį laiką šeimininkavo pionieriai, vėliau įkurtas karo prekybos dalinys. Iki Nepriklausomybės atkūrimo fortas smarkiai apgadintas ir apgriautas.

Iki 2007 m. čia buvo dislokuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos. 2009 m. fortas privatizuotas, prasidėjo jo tvarkymas ir pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms. Forte veikia muziejinės ekspozicijos, vyksta edukacinės programos ir neformaliojo ugdymo užsiėmimai. 2016 m. teritorijoje atidengtas paminklas čia žuvusiems žydams.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!