Klaipėdos piliavietė

7°C
Priešpilio g. 2, Klaipėda
Klausyti
Maršrutai

Klaipėdos piliavietės teritorija – tai viena seniausių uostamiesčio vietų, nuo kurios prasidėjo jo statybos. Keliasdešimt metų, kai čia veikė laivų remonto dirbtuvės, buvusi uždara miestiečiams, šiandien piliavietė alsuoja istorija. Čia, išlikusioje Frydricho poternoje, įsikūrusiame Mažosios Lietuvos muziejaus filiale Pilies muziejuje galite pamatyti daug šioje vietoje rastų archeologinių radinių, susipažinti su pilies ir miesto raida, apžiūrėti XVII a. Klaipėdos pilies ir miesto maketą.

Klaipėdos pilis, tuomet – Memelburgas, pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame nutarta pastatyti medinę pilį tarp Nemuno ir Danės. XV a. pilis buvo sutvirtinta, tuo metu ji nesiskyrė nuo kitų ordino pilių – tai buvo masyvių raudonų mūrų statinys. XVI a. pilis kapitališkai perstatyta, XVII a. po švedų atakų ir gaisrų pilies gynybinė sistema vėl tobulinta. Po Septynerių metų karo (1756–1763) pilis prarado karinę reikšmę ir buvo apleista. 1872–1874 m. nugriauti paskutiniai pilies pastatai. XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta.

Klaipėdos universiteto archeologai kasinėjimus Klaipėdos piliavietės teritorijos dalyje, kurioje vėliau įsikūrė konferencijų centras, vykdė 2014 m. vasarą. Tai buvo didžiausia tiriamoji ekspedicija ne tik Klaipėdos piliavietėje, bet ir viena didesnių visoje Lietuvoje. Tuo metu apie 5000 kb. metrų grunto rasta daugiau nei 2000 radinių: kabliukų, apkalų, peilių, arbaletinių strėlių antgalių, žiedų, segių, sagčių, spynų. Dar daugiau rasta geležinių vinių, kniedžių, švininių svarelių, varinių skardelių, taip pat itin daug gyvulių, paukščių ir žuvų kaulų. Archeologai atkasė ir XIV–XV a. Klaipėdos pilies mūrus – apie 40 m vienas nuo kito nutolusius arkinius raudonų plytų pilies sienų fragmentus, patvirtinusius, jog to laiko pilis buvusi nemaža. Tarp kitų radinių – medinės bokšto stogą laikiusios konstrukcijos.

2016 m. vykdyti kasinėjimai Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje. Čia archeologai aptiko ankstyviausią Klaipėdos sluoksnį, nukeliantį į XIII a. antrąją pusę – tai židinių vietos ir pastatų – daugiausiai apie 20 kv. m ploto namukų – struktūros. Klaipėdos universiteto specialistai rado ir ankstyvosios keramikos pavyzdžių, papuošalų. Šie ir kiti radiniai leido manyti, kad būtent šioje vietoje prasidėjo uostamiesčio istorija.

Klaipėdos piliavietė

Priešpilio g. 2, Klaipėda

Klaipėdos piliavietės teritorija – tai viena seniausių uostamiesčio vietų, nuo kurios prasidėjo jo statybos. Keliasdešimt metų, kai čia veikė laivų remonto dirbtuvės, buvusi uždara miestiečiams, šiandien piliavietė alsuoja istorija. Čia, išlikusioje Frydricho poternoje, įsikūrusiame Mažosios Lietuvos muziejaus filiale Pilies muziejuje galite pamatyti daug šioje vietoje rastų archeologinių radinių, susipažinti su pilies ir miesto raida, apžiūrėti XVII a. Klaipėdos pilies ir miesto maketą.

Klaipėdos pilis, tuomet – Memelburgas, pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame nutarta pastatyti medinę pilį tarp Nemuno ir Danės. XV a. pilis buvo sutvirtinta, tuo metu ji nesiskyrė nuo kitų ordino pilių – tai buvo masyvių raudonų mūrų statinys. XVI a. pilis kapitališkai perstatyta, XVII a. po švedų atakų ir gaisrų pilies gynybinė sistema vėl tobulinta. Po Septynerių metų karo (1756–1763) pilis prarado karinę reikšmę ir buvo apleista. 1872–1874 m. nugriauti paskutiniai pilies pastatai. XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta.

Klaipėdos universiteto archeologai kasinėjimus Klaipėdos piliavietės teritorijos dalyje, kurioje vėliau įsikūrė konferencijų centras, vykdė 2014 m. vasarą. Tai buvo didžiausia tiriamoji ekspedicija ne tik Klaipėdos piliavietėje, bet ir viena didesnių visoje Lietuvoje. Tuo metu apie 5000 kb. metrų grunto rasta daugiau nei 2000 radinių: kabliukų, apkalų, peilių, arbaletinių strėlių antgalių, žiedų, segių, sagčių, spynų. Dar daugiau rasta geležinių vinių, kniedžių, švininių svarelių, varinių skardelių, taip pat itin daug gyvulių, paukščių ir žuvų kaulų. Archeologai atkasė ir XIV–XV a. Klaipėdos pilies mūrus – apie 40 m vienas nuo kito nutolusius arkinius raudonų plytų pilies sienų fragmentus, patvirtinusius, jog to laiko pilis buvusi nemaža. Tarp kitų radinių – medinės bokšto stogą laikiusios konstrukcijos.

2016 m. vykdyti kasinėjimai Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje. Čia archeologai aptiko ankstyviausią Klaipėdos sluoksnį, nukeliantį į XIII a. antrąją pusę – tai židinių vietos ir pastatų – daugiausiai apie 20 kv. m ploto namukų – struktūros. Klaipėdos universiteto specialistai rado ir ankstyvosios keramikos pavyzdžių, papuošalų. Šie ir kiti radiniai leido manyti, kad būtent šioje vietoje prasidėjo uostamiesčio istorija.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!