Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete

6°C
Mardosai, Plungės r.
Klausyti
Maršrutai

Nausodžio piliakalnis, dar vadinamas Pilale ir Apieros kalnu, ir papilys įrengti Babrungo kairiojo kranto slėnyje esančiose atskirose kalvose, 700 m į šiaurę nuo Gandingos piliakalnio. Šis objektas yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso Nausodžio piliakalnis II, Gandingos piliakalnis, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.

Piliakalnis su gyvenviete ir papilys pasiekiami iš plento Plungė–Kuliai Varkaliuose pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos, nuo jos takeliu paėjus į Babrungo slėnį – iš viso 700 m nuo kelio. Piliakalnis – kairesnė apaugusi kalva, papilys – dešinesnė, pasiekiamas nuo piliakalnio paėjus 100 m šiaurės rytų kryptimi, perėjus seną melioracijos kanalą.

I tūkstm.–XIII a. datuojamo piliakalnio šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė beveik keturkampė, 16 × 14 m dydžio. Viename iš šlaitų, kiek žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa, dar žemiau – 4 m pločio terasa. Šiaurės ir vakarų piliakalnio pusės nuplautos, aikštelėje iškasta duobė. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir papilys apaugę lapuočiais.

XX a. pr. čia lankęsis lenkų tyrinėtojas, Lietuvos piliakalnių entuziastas Liudvikas Kšivickis Apieros kalną apibūdino kaip bemaž taisyklingą trikampę piramidę. Per 200 piliakalnių Lietuvoje apžiūrėjusiam keliautojui vietos gyventojai pasakoję, kad čia ruseno Šventoji baltų ugnis ir augo didelis ąžuolas. Beje, žodis „apiera“ reiškia „auką“.

Didesnius žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio ir buvusių įtvirtinimų nepastebėta.

Papilys, Pilalė arba antrasis piliakalnis – galėjęs būti alkakalniu ar prieškalniu – įrengtas 200 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga rytų–vakarų kryptimi, smailėjančiu vakariniu galu, 110 m ilgio, 54 m pločio. Ištirta apie 10 kv. m ploto aikštelės rytinėje dalyje, 30 cm gylyje aptikta lipdytų puodų grublėtu ir lygiu paviršiumi šukių. Perkasoje įžemio paviršių beveik ištisai dengė natūraliai gulintys įvairaus dydžio akmenys. Šis piliakalnis būdingas I tūkstm. antrajai pusei.

Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete

Mardosai, Plungės r.

Nausodžio piliakalnis, dar vadinamas Pilale ir Apieros kalnu, ir papilys įrengti Babrungo kairiojo kranto slėnyje esančiose atskirose kalvose, 700 m į šiaurę nuo Gandingos piliakalnio. Šis objektas yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso Nausodžio piliakalnis II, Gandingos piliakalnis, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.

Piliakalnis su gyvenviete ir papilys pasiekiami iš plento Plungė–Kuliai Varkaliuose pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos, nuo jos takeliu paėjus į Babrungo slėnį – iš viso 700 m nuo kelio. Piliakalnis – kairesnė apaugusi kalva, papilys – dešinesnė, pasiekiamas nuo piliakalnio paėjus 100 m šiaurės rytų kryptimi, perėjus seną melioracijos kanalą.

I tūkstm.–XIII a. datuojamo piliakalnio šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė beveik keturkampė, 16 × 14 m dydžio. Viename iš šlaitų, kiek žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa, dar žemiau – 4 m pločio terasa. Šiaurės ir vakarų piliakalnio pusės nuplautos, aikštelėje iškasta duobė. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir papilys apaugę lapuočiais.

XX a. pr. čia lankęsis lenkų tyrinėtojas, Lietuvos piliakalnių entuziastas Liudvikas Kšivickis Apieros kalną apibūdino kaip bemaž taisyklingą trikampę piramidę. Per 200 piliakalnių Lietuvoje apžiūrėjusiam keliautojui vietos gyventojai pasakoję, kad čia ruseno Šventoji baltų ugnis ir augo didelis ąžuolas. Beje, žodis „apiera“ reiškia „auką“.

Didesnius žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio ir buvusių įtvirtinimų nepastebėta.

Papilys, Pilalė arba antrasis piliakalnis – galėjęs būti alkakalniu ar prieškalniu – įrengtas 200 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga rytų–vakarų kryptimi, smailėjančiu vakariniu galu, 110 m ilgio, 54 m pločio. Ištirta apie 10 kv. m ploto aikštelės rytinėje dalyje, 30 cm gylyje aptikta lipdytų puodų grublėtu ir lygiu paviršiumi šukių. Perkasoje įžemio paviršių beveik ištisai dengė natūraliai gulintys įvairaus dydžio akmenys. Šis piliakalnis būdingas I tūkstm. antrajai pusei.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!