Neringos fortas vad. Kopgalio

7°C
Smiltynės g. 3, Klaipėda
Klausyti
Maršrutai

Neringos fortas, dar vadinamas Kopgalio tvirtove – vienintelis išlikęs XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Šiame Smiltynėje esančiame objekte šiuo metu veikia Lietuvos jūrų muziejus. XX a. 8 dešimtmetyje priimtas sprendimas steigti muziejų paskatino išsamius šios unikalios teritorijos tyrimus, kurie iki tol nebuvo vykdyti.

Forto istorija prasidėjo dar XVIII a., kai parengtas blokhauzo (gynybinio pastato, pritaikyto šaudyti iš kulkosvaidžių ir artilerijos pabūklų į visas puses) projektas. Fortas pradėtas statyti 1865 m. ir iki 1897 m. buvo kariniu objektu. Vėliau ši tvirtovė tapo nebereikalinga, nes ištobulėjo karo technika, o ypač – jūrinių karo laivų artilerija. Taigi Kopgalio forte keletą metų veikė mokykla, čia gyveno mokytojas, ėjęs forto komendanto pareigas. Per Pirmąjį pasaulinį karą fortas taip pat buvo panaudotas tik civilinėms reikmėms – rusų kariuomenei užėmus Klaipėdą, čia keletą dienų nuo priešo slėpėsi miestiečiai.

Lietuvai 1923 m. susigrąžinus Klaipėdos kraštą, prasidėjo uosto atgimimas. Neringos forto fosas kanalu sujungtas su Kuršių mariomis, kad uoste tilptų visi žvejų laivai, tačiau buvo nuspręsta ten įkurdinti pasienio laivų bazę. Visgi nėra duomenų, kad ji būtų veikusi – tik liudijimai, kad fortas naudotas pramoginiams tikslams.

1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai, o besitraukdami 1945 m. išsprogdino vidinius jo pastatus (perimetro įrenginiai ir statiniai nepažeisti). Tais pačiais metais SSRS jūrų laivyno liaudies komisaro įsakymu apibrėžta griežtai pasieniečių saugoma Klaipėdos prekybos uosto teritorija, į kurią pateko ir Kopgalio tvirtovė su kanalu. Vėliau prie forto, už pasieniečių užkardos, įkurta Elektros žūklės laboratorija, o forto paternose – jos sandėliai.

1972 m. buvo pradėti išlikusių Kopgalio statinių – įėjimo tamburo su sargybine, poternų, parako sandėlio, amunicijos sandėlių ir platformų – esamos padėties fiksavimo ir tyrimų darbai. 1975–1979 m. vykusios restauracijos, kurios metu atstatytas redutas (centrinis pastatas), fortas pritaikytas muziejaus reikmėms. Šiandien, lankydami Lietuvos jūrų muziejų, galite apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius, o vietoje pabūklų eksponuojami inkarai.

Neringos fortas vad. Kopgalio

Smiltynės g. 3, Klaipėda

Neringos fortas, dar vadinamas Kopgalio tvirtove – vienintelis išlikęs XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Šiame Smiltynėje esančiame objekte šiuo metu veikia Lietuvos jūrų muziejus. XX a. 8 dešimtmetyje priimtas sprendimas steigti muziejų paskatino išsamius šios unikalios teritorijos tyrimus, kurie iki tol nebuvo vykdyti.

Forto istorija prasidėjo dar XVIII a., kai parengtas blokhauzo (gynybinio pastato, pritaikyto šaudyti iš kulkosvaidžių ir artilerijos pabūklų į visas puses) projektas. Fortas pradėtas statyti 1865 m. ir iki 1897 m. buvo kariniu objektu. Vėliau ši tvirtovė tapo nebereikalinga, nes ištobulėjo karo technika, o ypač – jūrinių karo laivų artilerija. Taigi Kopgalio forte keletą metų veikė mokykla, čia gyveno mokytojas, ėjęs forto komendanto pareigas. Per Pirmąjį pasaulinį karą fortas taip pat buvo panaudotas tik civilinėms reikmėms – rusų kariuomenei užėmus Klaipėdą, čia keletą dienų nuo priešo slėpėsi miestiečiai.

Lietuvai 1923 m. susigrąžinus Klaipėdos kraštą, prasidėjo uosto atgimimas. Neringos forto fosas kanalu sujungtas su Kuršių mariomis, kad uoste tilptų visi žvejų laivai, tačiau buvo nuspręsta ten įkurdinti pasienio laivų bazę. Visgi nėra duomenų, kad ji būtų veikusi – tik liudijimai, kad fortas naudotas pramoginiams tikslams.

1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai, o besitraukdami 1945 m. išsprogdino vidinius jo pastatus (perimetro įrenginiai ir statiniai nepažeisti). Tais pačiais metais SSRS jūrų laivyno liaudies komisaro įsakymu apibrėžta griežtai pasieniečių saugoma Klaipėdos prekybos uosto teritorija, į kurią pateko ir Kopgalio tvirtovė su kanalu. Vėliau prie forto, už pasieniečių užkardos, įkurta Elektros žūklės laboratorija, o forto paternose – jos sandėliai.

1972 m. buvo pradėti išlikusių Kopgalio statinių – įėjimo tamburo su sargybine, poternų, parako sandėlio, amunicijos sandėlių ir platformų – esamos padėties fiksavimo ir tyrimų darbai. 1975–1979 m. vykusios restauracijos, kurios metu atstatytas redutas (centrinis pastatas), fortas pritaikytas muziejaus reikmėms. Šiandien, lankydami Lietuvos jūrų muziejų, galite apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius, o vietoje pabūklų eksponuojami inkarai.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!