Papiškės – Novos partizanų žeminė

22°C
Drapakampio miškas, Papiškių k., Zapyškis, Kauno r.
Klausyti
Maršrutai

Zapyškio seniūnijoje esančiame Drapakampio miške, gerai paieškoję, aptiksite Lietuvos istorijai itin svarbų objektą – Papiškių-Novos partizanų žeminę, buvusią ir karo lauko ligonine. Tai viena iš daugelio Lietuvos laisvės kovų dalyvių naudotų žeminių. Jos dažniausiai būdavo įrengiamos miškuose ir ūkininkų sodybose – namuose, tvartuose, prie šulinių, bet iki šių dienų tokių objektų išliko nedaug.

1944–1945 m. skirtingais periodais šiame dviejų vietų bunkeryje, įrengtame Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Juozo Misevičiaus būrio, slapstėsi devyniolika partizanų. Vienas jų –Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys-Uosis, 1945 m. sužeistas kautynėse su NKVD daliniu. Šioje slėptuvėje jis gydėsi. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. kautynėse žuvo jo tėvas Zigmas Balsys. Partizanus rėmę Zapyškio pamiškių ūkininkai 1946–1948 m. ištremti į Sibirą. Beje, netoli nuo slėptuvės, Kluoniškiuose, buvo ir partizanų prieglobsčiu tapusi Balsių šeimos sodyba, sovietų kareivių sudeginta dar iki Z. Balsio žūties.

V. Balsys-Uosis, triskart išvengęs mirties ir dėl savo įsitikinimų kalintas lageriuose, dar sovietų okupacijos metais prie slaptavietės pastatė kryžių čia žuvusiųjų atminimui. 2002 m. žeminė atstatyta, tačiau veikiama drėgmės per dešimtmetį vėl sunyko – supuvo ir sugriuvo medinės perdangos. Išskirtinį objektą tvarkyti ėmėsi Ežerėlio girininkijos, Ežerėlio seniūnijos, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės atstovai, kiti bendruomenės nariai. Pertvaroms panaudoti iš Mauručių, pro kuriuos eina geležinkelis, atvežti gerai impregnuoti pabėgiai. Sutvarkyta žeminė 2013 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir pašventinta.

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. partizanų. Bendras aktyvių pasipriešinimo dalyvių skaičius siekė 50 tūkst., juos rėmė dar tiek pat Lietuvos gyventojų. Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti, kovotojai nešiojo uniformas, buvo sukurta vieninga vadovavimo struktūra. Antisovietinis pasipriešinimas truko iki 1953-iųjų, jo metu žuvo per 20 tūkst. partizanų.

Papiškės – Novos partizanų žeminė

Drapakampio miškas, Papiškių k., Zapyškis, Kauno r.

Zapyškio seniūnijoje esančiame Drapakampio miške, gerai paieškoję, aptiksite Lietuvos istorijai itin svarbų objektą – Papiškių-Novos partizanų žeminę, buvusią ir karo lauko ligonine. Tai viena iš daugelio Lietuvos laisvės kovų dalyvių naudotų žeminių. Jos dažniausiai būdavo įrengiamos miškuose ir ūkininkų sodybose – namuose, tvartuose, prie šulinių, bet iki šių dienų tokių objektų išliko nedaug.

1944–1945 m. skirtingais periodais šiame dviejų vietų bunkeryje, įrengtame Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Juozo Misevičiaus būrio, slapstėsi devyniolika partizanų. Vienas jų –Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys-Uosis, 1945 m. sužeistas kautynėse su NKVD daliniu. Šioje slėptuvėje jis gydėsi. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. kautynėse žuvo jo tėvas Zigmas Balsys. Partizanus rėmę Zapyškio pamiškių ūkininkai 1946–1948 m. ištremti į Sibirą. Beje, netoli nuo slėptuvės, Kluoniškiuose, buvo ir partizanų prieglobsčiu tapusi Balsių šeimos sodyba, sovietų kareivių sudeginta dar iki Z. Balsio žūties.

V. Balsys-Uosis, triskart išvengęs mirties ir dėl savo įsitikinimų kalintas lageriuose, dar sovietų okupacijos metais prie slaptavietės pastatė kryžių čia žuvusiųjų atminimui. 2002 m. žeminė atstatyta, tačiau veikiama drėgmės per dešimtmetį vėl sunyko – supuvo ir sugriuvo medinės perdangos. Išskirtinį objektą tvarkyti ėmėsi Ežerėlio girininkijos, Ežerėlio seniūnijos, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės atstovai, kiti bendruomenės nariai. Pertvaroms panaudoti iš Mauručių, pro kuriuos eina geležinkelis, atvežti gerai impregnuoti pabėgiai. Sutvarkyta žeminė 2013 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir pašventinta.

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. partizanų. Bendras aktyvių pasipriešinimo dalyvių skaičius siekė 50 tūkst., juos rėmė dar tiek pat Lietuvos gyventojų. Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti, kovotojai nešiojo uniformas, buvo sukurta vieninga vadovavimo struktūra. Antisovietinis pasipriešinimas truko iki 1953-iųjų, jo metu žuvo per 20 tūkst. partizanų.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!