Piepalių piliakalnis

2°C
Piepalių k., Babtai, Kauno r.
Klausyti
Maršrutai

Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje stūkso Piepalių piliakalnis. Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio vardais dar vadinamą piliakalnį rasite pakeliui į kultūriniais renginiais garsėjantį Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo.

Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–II tūkstm. pradžia, jis priskiriamas geležies amžiaus laikotarpio paminklams. Piliakalnis minimas 1880 m. Varšuvoje išleistame „Geografijos žodyne“.

Takeliu įkopę į nedidelį, apie 15 m aukščio piliakalnį aptiksite trikampę 17 m ilgio ir 24 m pločio aikštelę. Jos gale supiltas 3 m aukščio ir 18 m pločio pylimas, kuriame rasta daug perdegusio smulkaus molio tinko. Rytinėje piliakalnio papėdėje 2 ha plote yra buvusi gyvenvietė. Piliakalnį 1961 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, bet plačiau jis netyrinėtas.

Legendos pasakoja, kad piliakalnį švedai supylė kepurėmis – kai kurios istorijų variacijos, tiesa, mini Napoleono laikus. Dar viena legenda – apie du brolius, čia radusius lobį, tačiau susiginčijusius, kuris turėtų atvaryti arklius lobiui išsivežti. Vienas brolių nusikeikė: „Kad jie skradžiai žemėn nueitų“, tad skrynia su lobiu nugarmėjo į Nevėžį.

Ant šio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajono piliakalnių, kurių čia – 23, kasmet minimos įvairios baltiškos ir krikščioniškos bei valstybinės šventės.

Nuo Piepalių piliakalnio, prie kurio tvarkymo daug prisideda vietos bendruomenė, atsiveria vaizdas į poetų apdainuotą Nevėžį. Nuo čia pamatysite ir nuo XIV a. pabaigos minimą Babtų gyvenvietę bei pirmąjį S. Dariui ir S. Girėnui paminėti skirtą paminklą. Paminklas, skirtas aviatorių skrydžiui per Atlantą įamžinti, buvo atidengtas 1933 m. spalio 1 d. Kryžiumi ir Vyčiu puoštas paminklas 1965 m. buvo nugriautas. Monumentas atstatytas 1989 m. liepos 16 d.

Taip pat Babtuose yra medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.), ąžuolinė knygnešio skulptūra (atidengta 1999 m. gegužės 7 d.), žydų genocido aukų kapai (Babtų šile) ir koplytstulpiai: parapijos 250 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 metų jubiliejui (abiejų autorius A. Sakalauskas), Lietuvos tremtiniams.

Piepalių piliakalnis

Piepalių k., Babtai, Kauno r.

Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje stūkso Piepalių piliakalnis. Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio vardais dar vadinamą piliakalnį rasite pakeliui į kultūriniais renginiais garsėjantį Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo.

Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–II tūkstm. pradžia, jis priskiriamas geležies amžiaus laikotarpio paminklams. Piliakalnis minimas 1880 m. Varšuvoje išleistame „Geografijos žodyne“.

Takeliu įkopę į nedidelį, apie 15 m aukščio piliakalnį aptiksite trikampę 17 m ilgio ir 24 m pločio aikštelę. Jos gale supiltas 3 m aukščio ir 18 m pločio pylimas, kuriame rasta daug perdegusio smulkaus molio tinko. Rytinėje piliakalnio papėdėje 2 ha plote yra buvusi gyvenvietė. Piliakalnį 1961 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, bet plačiau jis netyrinėtas.

Legendos pasakoja, kad piliakalnį švedai supylė kepurėmis – kai kurios istorijų variacijos, tiesa, mini Napoleono laikus. Dar viena legenda – apie du brolius, čia radusius lobį, tačiau susiginčijusius, kuris turėtų atvaryti arklius lobiui išsivežti. Vienas brolių nusikeikė: „Kad jie skradžiai žemėn nueitų“, tad skrynia su lobiu nugarmėjo į Nevėžį.

Ant šio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajono piliakalnių, kurių čia – 23, kasmet minimos įvairios baltiškos ir krikščioniškos bei valstybinės šventės.

Nuo Piepalių piliakalnio, prie kurio tvarkymo daug prisideda vietos bendruomenė, atsiveria vaizdas į poetų apdainuotą Nevėžį. Nuo čia pamatysite ir nuo XIV a. pabaigos minimą Babtų gyvenvietę bei pirmąjį S. Dariui ir S. Girėnui paminėti skirtą paminklą. Paminklas, skirtas aviatorių skrydžiui per Atlantą įamžinti, buvo atidengtas 1933 m. spalio 1 d. Kryžiumi ir Vyčiu puoštas paminklas 1965 m. buvo nugriautas. Monumentas atstatytas 1989 m. liepos 16 d.

Taip pat Babtuose yra medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.), ąžuolinė knygnešio skulptūra (atidengta 1999 m. gegužės 7 d.), žydų genocido aukų kapai (Babtų šile) ir koplytstulpiai: parapijos 250 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 metų jubiliejui (abiejų autorius A. Sakalauskas), Lietuvos tremtiniams.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!