Plungės piliakalnis, vad. Pabrėžos pilale

10°C
Birutės g., Plungė
Klausyti
Maršrutai

Plungės rajone piliakalniai – svarbiausias mūsų protėvių baltų palikimas – skaičiuojami dešimtimis. Vieną tokį gynybinį objektą atrasite ir pačiame Plungės mieste, į šiaurę už senųjų miesto kapinių, kuriose stovi Plungės Visų Šventųjų koplyčia. Tai Pabrėžos pilale dar vadinamas Plungės piliakalnis. Ceklio žemės kuršių palikimas priskiriamas ypatingam ir itin mistiškam piliakalnių-slėptuvių tipui.

I tūkstm. pab.–II tūkstm. pr. datuojamas piliakalnis įrengtas vėliau užtvenkto Babrungo vingio slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Ją šiandien iš vakarų, šiaurės ir rytų supa Gandingos hidroelektrinės tvenkinys, o pietų pusėje yra žema sąsmauka, jungianti kalvą su piečiau esančia aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, žemi – vos 5 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 40 × 25 m dydžio. Šiaurės rytų šlaitas nuplautas.

Kaip rašė kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, tokio tipo piliakalniai-slėptuvės – tai vietos, į kurias, kilus pavojui, iš apylinkių subėgdavo žmonės. Tokios slėptuvės būdingos nuo kalavijuočių ir kryžiuočių daug kentėjusiems kuršiams, taip pat žemaičiams. Šie objektai neturėjo gynybinės paskirties, neturi ir senovinių pavadinimų, jie neminimi dokumentuose. Iki šiol nepavyko nustatyti, kas galėjo slėptis šiame Pabrėžos pilale vadinamame kalne – iki tuo metu didesnės Gandingos gyvenvietės 4 km – toks atstumas jos žmonėms būtų buvęs per ilgas.

Piliakalnis, archeologų žvalgytas bent penkis kartus, neturi materialių kultūros paveldo artefaktų, šalia jo nėra gyvenvietės pėdsakų. Tiesa, tarpukariu apie 1 km į pietryčius nuo Plungės piliakalnio, ravint daržą rasta pora kaukolių, o 1984 m. – žmonių kaulų ir žalvarinių papuošalų. Spėjamas Plungės kapinynas, remiantis turimais duomenimis, priskirtas vėlyvesniems laidojimams.

Pabrėžos pilale šis piliakalnis-slėptuvė pramintas todėl, kad Plungėje vienu metu kunigavo Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (1771–1849) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų.

2015 m. vietos bendruomenė ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti šį piliakalnį, praretinti jo šlaituose augančius medžius ir atverti jį visuomenei. Netrukus čia imta minėti Baltų vienybės diena (rugsėjo 22 d.).

Plungės piliakalnis, vad. Pabrėžos pilale

Birutės g., Plungė

Plungės rajone piliakalniai – svarbiausias mūsų protėvių baltų palikimas – skaičiuojami dešimtimis. Vieną tokį gynybinį objektą atrasite ir pačiame Plungės mieste, į šiaurę už senųjų miesto kapinių, kuriose stovi Plungės Visų Šventųjų koplyčia. Tai Pabrėžos pilale dar vadinamas Plungės piliakalnis. Ceklio žemės kuršių palikimas priskiriamas ypatingam ir itin mistiškam piliakalnių-slėptuvių tipui.

I tūkstm. pab.–II tūkstm. pr. datuojamas piliakalnis įrengtas vėliau užtvenkto Babrungo vingio slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Ją šiandien iš vakarų, šiaurės ir rytų supa Gandingos hidroelektrinės tvenkinys, o pietų pusėje yra žema sąsmauka, jungianti kalvą su piečiau esančia aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, žemi – vos 5 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 40 × 25 m dydžio. Šiaurės rytų šlaitas nuplautas.

Kaip rašė kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, tokio tipo piliakalniai-slėptuvės – tai vietos, į kurias, kilus pavojui, iš apylinkių subėgdavo žmonės. Tokios slėptuvės būdingos nuo kalavijuočių ir kryžiuočių daug kentėjusiems kuršiams, taip pat žemaičiams. Šie objektai neturėjo gynybinės paskirties, neturi ir senovinių pavadinimų, jie neminimi dokumentuose. Iki šiol nepavyko nustatyti, kas galėjo slėptis šiame Pabrėžos pilale vadinamame kalne – iki tuo metu didesnės Gandingos gyvenvietės 4 km – toks atstumas jos žmonėms būtų buvęs per ilgas.

Piliakalnis, archeologų žvalgytas bent penkis kartus, neturi materialių kultūros paveldo artefaktų, šalia jo nėra gyvenvietės pėdsakų. Tiesa, tarpukariu apie 1 km į pietryčius nuo Plungės piliakalnio, ravint daržą rasta pora kaukolių, o 1984 m. – žmonių kaulų ir žalvarinių papuošalų. Spėjamas Plungės kapinynas, remiantis turimais duomenimis, priskirtas vėlyvesniems laidojimams.

Pabrėžos pilale šis piliakalnis-slėptuvė pramintas todėl, kad Plungėje vienu metu kunigavo Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (1771–1849) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų.

2015 m. vietos bendruomenė ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti šį piliakalnį, praretinti jo šlaituose augančius medžius ir atverti jį visuomenei. Netrukus čia imta minėti Baltų vienybės diena (rugsėjo 22 d.).

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!