Purmalių piliakalnis

Iš Klaipėdos į Palangą nusprendę važiuoti senuoju keliu ir iš karto už miesto pasukę į dešinę, už 250 metrų, prieš Purmalės upelį, šiaurės rytų kryptimi už kalvos keteros nusileidę į Purmalės slėnį, aptiksite Purmalių piliakalnį. Iki jo pėsčiomis galima ateiti iš Klaipėdos miesto Labrenciškių kvartalo.

Kuršių Pilsoto žemei priskiriamas piliakalnis yra vienas iš dviejų Klaipėdos miesto teritorijoje – antrasis yra Žardės. Purmalių piliakalnis mokslininkams žinomas dar nuo XIX a. pabaigos, kai jį žemėlapyje pažymėjo vokiečių archeologas Emilis Hollackas.

Piliakalnio vardas siejamas su upelio pavadinimu, o šio reikšmę suprasti galima išvertus išnykusiai kuršių kalbai artimiausios latvių kalbos žodį „purmala“ – „pelkės pakraštys“.

Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a. Statūs, 9 m aukščio šiaurinis ir rytinis jo kraštai remiasi į upelį. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės–pietų kryptimi, 10 m ilgio, 30 m pločio. Joje buvusios kapinaitės. Vakariniame ir pietiniame jos kraštuose supiltas puslankio formos 35 m ilgio, 2 m aukščio, 18 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Aikštelės šiaurinė dalis nuplauta Purmalės upelio, pylimas apardytas duobių. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, tad jis geriausiai matomas žiemos metu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Į pietryčius nuo piliakalnio 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1980 ir 1986 m. Iki 40 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos ir apžiestos keramikos, perdegusių akmenų, kuolo vieta.

Teigiama, kad jau prieš prieš tūkstantį ar daugiau metų šioje vietoje buvo įrengta dangaus kūnų stebykla su akmenų sistema, veikianti ir šiandien. Ši senovinė observatorija laikoma dangaus kūnų stebyklos Palangoje, ant Birutės kalno, pirmtake. Ieškokite šio objekto gyvenvietės pakraštyje, rytuose, medžiais apaugusioje lomoje. Joje – šeši ypatingi akmenys. Šioje vietoje kuršiai ne tik stebėjo dangų ir nustatinėdavo lygiadienius, saulėgrįžas ir vidudienį, bet ir aukojo dievams – tai vadinamoji alkvietė.

Dar viena priežastis aplankyti šį piliakalnį – vos už kelių šimtų metrų esanti Purmalės ir Dangės santaka, kuria yra pamėgę vietos žvejai.