Raudondvario dvaro sodyba

12°C
Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.
Klausyti
Maršrutai

Raudondvario dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Gausiai vietos ir užsienio turistų lankomas dvaras įkurtas Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Pagrindinis ansamblio pastatas – pilies rūmai su bokštu. 3,8 ha parko teritorijoje – ir du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė.

Teigiama, kad Raudondvario pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris (vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų, teisėjas ginčuose dėl sienų) Vaitiekus Dzevaltauskas. Raudona dvaro mūrų spalva įkvėpė ir gyvenvietės pavadinimą. Tiesa, nors turi pilies bruožų – bokštą, šaudymo angas – šie rūmai niekada neturėjo gynybinės reikšmės ir buvo reprezentaciniai. Juos valdė nemažai Lietuvos didikų – Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai.

Būtent Tiškevičiai suremontavo 1831 m. sukilimo metu apdegusius dvaro rūmus, kurie rekonstruojant įgijo neogotikos bruožų. Tiškevičiai taip pat pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Jų valdymo laikotarpiu, iki Pirmojo pasaulinio karo, Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, garsėjo paveikslų kolekcijomis, biblioteka.

Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. Įdomu, kad tuo metu čia dirbęs vokiečių rašytojas Arnoldas Zweigas parašė romaną „Mindaugas II“ (1937 m., lietuvių kalba – 1955 m.), kuriame aprašyti Raudondvario rūmų kambariai ir knygos.

Tarpukariu čia veikė vaikų namai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui rūmai ir oranžerija sudeginti besitraukiančių vokiečių. Sovietų okupacijos metais čia veikė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas. Ansamblis atstatytas, jam grąžinti renesanso bruožai. Šiuo metu dvare veikia Menų inkubatorius, Kauno rajono muziejus, restoranas, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Dvaro parke kasmet liepos 6 d. iškilmingai minima Valstybės diena, rugsėjį vyksta žemdirbių šventė „Rudens sambariai“, žiemos mėnesiais spindi Kauno rajono Kalėdų eglė.

Raudondvario dvaro sodyba

Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.

Raudondvario dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Gausiai vietos ir užsienio turistų lankomas dvaras įkurtas Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Pagrindinis ansamblio pastatas – pilies rūmai su bokštu. 3,8 ha parko teritorijoje – ir du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė.

Teigiama, kad Raudondvario pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris (vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų, teisėjas ginčuose dėl sienų) Vaitiekus Dzevaltauskas. Raudona dvaro mūrų spalva įkvėpė ir gyvenvietės pavadinimą. Tiesa, nors turi pilies bruožų – bokštą, šaudymo angas – šie rūmai niekada neturėjo gynybinės reikšmės ir buvo reprezentaciniai. Juos valdė nemažai Lietuvos didikų – Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai.

Būtent Tiškevičiai suremontavo 1831 m. sukilimo metu apdegusius dvaro rūmus, kurie rekonstruojant įgijo neogotikos bruožų. Tiškevičiai taip pat pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Jų valdymo laikotarpiu, iki Pirmojo pasaulinio karo, Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, garsėjo paveikslų kolekcijomis, biblioteka.

Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. Įdomu, kad tuo metu čia dirbęs vokiečių rašytojas Arnoldas Zweigas parašė romaną „Mindaugas II“ (1937 m., lietuvių kalba – 1955 m.), kuriame aprašyti Raudondvario rūmų kambariai ir knygos.

Tarpukariu čia veikė vaikų namai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui rūmai ir oranžerija sudeginti besitraukiančių vokiečių. Sovietų okupacijos metais čia veikė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas. Ansamblis atstatytas, jam grąžinti renesanso bruožai. Šiuo metu dvare veikia Menų inkubatorius, Kauno rajono muziejus, restoranas, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Dvaro parke kasmet liepos 6 d. iškilmingai minima Valstybės diena, rugsėjį vyksta žemdirbių šventė „Rudens sambariai“, žiemos mėnesiais spindi Kauno rajono Kalėdų eglė.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!