Ringovės piliakalnis

22°C
Ringovės k., Vilkijos apylinkės, Kauno r.
Klausyti
Maršrutai

Keliaudami panemuniais iš Kauno į Jurbarką, apie 5 km nuo Vilkijos galite aplankyti Pilike ar Linksmuoju kalnu dar vadinamą Ringovės piliakalnį. Tai ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklas.

II tūkstm. pradžia datuojamas Ringovės piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Statūs, eglėmis ir krūmais apaugę piliakalnio šlaitai yra 20–¬30 m aukščio. Piliakalnio aikštelė yra keturkampė, pailga, 135 m ilgio ir 32 m pločio. Skersai aikštelės aptiksite 20 m pločio ir iki 1 m gylio įdubimą.

Apie Ringovės piliakalnį sklando ne viena legenda. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kadaise su visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas. Tiesa, upelis tik po šio įvykio „pakrikštytas“ tokiu vardu, o jo vandenys, teigiama, vartoti ir kaip vaistai. Taip pat rašoma, kad apie 1364 m. piliakalnyje buvo mėginama statyti didžiulę medinę Ringės pilį – vieną iš Nemuno gynybinės linijos grandžių.

Ringovės piliakalnio įkalnėje pamatysite baltą skardinį „Tėviškės angelą“, kurio krūtinėje stūkso Gediminaičių stulpai. Šis kūrinys gimė buvusio Vilkijos parapijos klebono kunigo Virgilijaus Dudonio iniciatyva. Tiesa, čia pat aukurą sumūrijo ir senojo lietuvių tikėjimo – „Romuvos“ – bendruomenė.

Piliakalnis yra Ringovės entomologinio draustinio dalis. Šis draustinis – didžiausias Kauno rajone, įsteigtas norint išsaugoti būdingas pietinių drugių populiacijas. Nuo Ringovės piliakalnio atsiveria nuostabūs Nemuno vaizdai, gerai matomi ir Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios bokštai.

Ant Ringovės piliakalnio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajone (piliakalnių čia – 23), kasmet minima Baltų vienybės diena, švenčiamos Joninės, pasaulinė Žemės diena, istorijos mokytojai veda pamokas vietos moksleiviams, vyksta poezijos skaitymai.

Netoli esančiame Ringovės kaime 1863 m. sukilimo metu suimtas vienas jo vadų, kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863). Jam atminti 1998 m. pastatytas koplytstulpis (autorius Ipolitas Užkurnis). Prie trobos miškelio pakraštyje, kur ir buvo suimtas A. Mackevičius, pastatytas paminklinis akmuo.

Ringovės piliakalnis

Ringovės k., Vilkijos apylinkės, Kauno r.

Keliaudami panemuniais iš Kauno į Jurbarką, apie 5 km nuo Vilkijos galite aplankyti Pilike ar Linksmuoju kalnu dar vadinamą Ringovės piliakalnį. Tai ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklas.

II tūkstm. pradžia datuojamas Ringovės piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Statūs, eglėmis ir krūmais apaugę piliakalnio šlaitai yra 20–¬30 m aukščio. Piliakalnio aikštelė yra keturkampė, pailga, 135 m ilgio ir 32 m pločio. Skersai aikštelės aptiksite 20 m pločio ir iki 1 m gylio įdubimą.

Apie Ringovės piliakalnį sklando ne viena legenda. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kadaise su visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas. Tiesa, upelis tik po šio įvykio „pakrikštytas“ tokiu vardu, o jo vandenys, teigiama, vartoti ir kaip vaistai. Taip pat rašoma, kad apie 1364 m. piliakalnyje buvo mėginama statyti didžiulę medinę Ringės pilį – vieną iš Nemuno gynybinės linijos grandžių.

Ringovės piliakalnio įkalnėje pamatysite baltą skardinį „Tėviškės angelą“, kurio krūtinėje stūkso Gediminaičių stulpai. Šis kūrinys gimė buvusio Vilkijos parapijos klebono kunigo Virgilijaus Dudonio iniciatyva. Tiesa, čia pat aukurą sumūrijo ir senojo lietuvių tikėjimo – „Romuvos“ – bendruomenė.

Piliakalnis yra Ringovės entomologinio draustinio dalis. Šis draustinis – didžiausias Kauno rajone, įsteigtas norint išsaugoti būdingas pietinių drugių populiacijas. Nuo Ringovės piliakalnio atsiveria nuostabūs Nemuno vaizdai, gerai matomi ir Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios bokštai.

Ant Ringovės piliakalnio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajone (piliakalnių čia – 23), kasmet minima Baltų vienybės diena, švenčiamos Joninės, pasaulinė Žemės diena, istorijos mokytojai veda pamokas vietos moksleiviams, vyksta poezijos skaitymai.

Netoli esančiame Ringovės kaime 1863 m. sukilimo metu suimtas vienas jo vadų, kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863). Jam atminti 1998 m. pastatytas koplytstulpis (autorius Ipolitas Užkurnis). Prie trobos miškelio pakraštyje, kur ir buvo suimtas A. Mackevičius, pastatytas paminklinis akmuo.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!