Skomantų piliakalnis

21°C
Veiviržėnai, Klaipėdos r.
Klausyti
Maršrutai

Veiviržo upės dešiniajame krante, Skomantų kaimo vakaruose, aplankykite vieną įspūdingiausių senovės gynybinių objektų, ankstyvosios valstybės simbolių pajūryje – Skomantų piliakalnį. Įvairiuose šaltiniuose jis vadinamas ir Ragokalniu, Papiliu, Raguvos kalnu.

I tūkstm.–XIII a. datuojamas piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, įeinančiame į gana platų Veiviržio slėnį. Iš šiaurės, rytų ir pietų jis apjuostas upės. Šlaitai statūs, 20–22 m aukščio, piliakalnio viršuje – didelė taisyklingo ovalo – trapecijos formos aikštelė.

Vakarų pusėje piliakalnį gynė stiprūs įtvirtinimai – du grioviai ir du pylimai. Rytuose, kur piliakalnio šlaitas nuolaidesnis, yra ilgas pylimas ir žemiau jo iškastas griovys. Tikėtina, kad už jo esančiame smaigalyje galėjo būti pilies bokštas. Čia pat aptiksite ir takelį, kuris galbūt kadaise vedė į slaptą įėjimą ar įvažiavimą.

Sūduvių kunigaikštis, jotvingių karvedys ir žynys Skomantas, tikriausiai buvęs ir pilies valdovu, žinomas iš Dusburgo kronikos ir Ipatijaus metraščio. Čia aprašomos jo kovos su kryžiuočių ordinu XIII a. pab. ir krikštas. Prasidėjus ordino antpuoliams, piliakalnis buvo sustiprintas aukštais pylimais ir atsidūrė gynybinio žiedo viduryje – jį supo mažesni piliakalniai.

Tyrinėjimų metu į vakarus nuo piliakalnio rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Tai, o ir gana tankiai aplink esantys senkapiai, rodo, kad šalia piliakalnio buvo gyvenvietė – papilys.

1928 m. aukščiausioje kalno vietoje ūkininko P. Kučinsko pastangomis iškilo Kosto Rameikos sukurtas cementinis paminklas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos penkmečiui ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti – visai netoli piliakalnio anksčiau ėjo Klaipėdos krašto ir Lietuvos siena. 1969 m. piliakalnio papėdėje iškilo tautodailininko Vytauto Majoro medžio skulptūra „Žemaitis“, simboliškai sauganti šias žemes nuo priešų.

Kraštotyrininkai yra surinkę per dvi dešimtis padavimų apie šį piliakalnį. Pavyzdžiui, bylojama, kad jo gyventojai sumaniai gynėsi nuo kryžiuočių antpuolių. Ir šiandien čia tvyro paties piliakalnio ir jį supančių ąžuolų skleidžiama ypatinga energija. Vietos gyventojai pasakoja, kad prie jo prieš keliasdešimt metų vykdavę jaunimo šokiai, buvo organizuojamos kitos šventės, o pastaraisiais metais čia susitinka skautai.

Skomantų piliakalnis

Veiviržėnai, Klaipėdos r.

Veiviržo upės dešiniajame krante, Skomantų kaimo vakaruose, aplankykite vieną įspūdingiausių senovės gynybinių objektų, ankstyvosios valstybės simbolių pajūryje – Skomantų piliakalnį. Įvairiuose šaltiniuose jis vadinamas ir Ragokalniu, Papiliu, Raguvos kalnu.

I tūkstm.–XIII a. datuojamas piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, įeinančiame į gana platų Veiviržio slėnį. Iš šiaurės, rytų ir pietų jis apjuostas upės. Šlaitai statūs, 20–22 m aukščio, piliakalnio viršuje – didelė taisyklingo ovalo – trapecijos formos aikštelė.

Vakarų pusėje piliakalnį gynė stiprūs įtvirtinimai – du grioviai ir du pylimai. Rytuose, kur piliakalnio šlaitas nuolaidesnis, yra ilgas pylimas ir žemiau jo iškastas griovys. Tikėtina, kad už jo esančiame smaigalyje galėjo būti pilies bokštas. Čia pat aptiksite ir takelį, kuris galbūt kadaise vedė į slaptą įėjimą ar įvažiavimą.

Sūduvių kunigaikštis, jotvingių karvedys ir žynys Skomantas, tikriausiai buvęs ir pilies valdovu, žinomas iš Dusburgo kronikos ir Ipatijaus metraščio. Čia aprašomos jo kovos su kryžiuočių ordinu XIII a. pab. ir krikštas. Prasidėjus ordino antpuoliams, piliakalnis buvo sustiprintas aukštais pylimais ir atsidūrė gynybinio žiedo viduryje – jį supo mažesni piliakalniai.

Tyrinėjimų metu į vakarus nuo piliakalnio rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Tai, o ir gana tankiai aplink esantys senkapiai, rodo, kad šalia piliakalnio buvo gyvenvietė – papilys.

1928 m. aukščiausioje kalno vietoje ūkininko P. Kučinsko pastangomis iškilo Kosto Rameikos sukurtas cementinis paminklas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos penkmečiui ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti – visai netoli piliakalnio anksčiau ėjo Klaipėdos krašto ir Lietuvos siena. 1969 m. piliakalnio papėdėje iškilo tautodailininko Vytauto Majoro medžio skulptūra „Žemaitis“, simboliškai sauganti šias žemes nuo priešų.

Kraštotyrininkai yra surinkę per dvi dešimtis padavimų apie šį piliakalnį. Pavyzdžiui, bylojama, kad jo gyventojai sumaniai gynėsi nuo kryžiuočių antpuolių. Ir šiandien čia tvyro paties piliakalnio ir jį supančių ąžuolų skleidžiama ypatinga energija. Vietos gyventojai pasakoja, kad prie jo prieš keliasdešimt metų vykdavę jaunimo šokiai, buvo organizuojamos kitos šventės, o pastaraisiais metais čia susitinka skautai.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!