Vytauto Didžiojo karo muziejus

22°C
K. Donelaičio g. 64, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kaip paminklo ilgai ir skausmingai Lietuvos istorijai, ištakos siekia 1919 m. Pirmoji ekspozicija įkurta dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje stovėjusiame sename mediniame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tiesa, po poros metų muziejus dėl avarinės būklės uždarytas.

Naująjį dviejų muziejų – karo ir kultūros – kompleksą projektavo Vladimiras Dubeneckis. Jam šis projektas tapo paskutiniu – jis baigtas tik po architekto mirties. Pastato kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Pastato pamatams atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos.

Tarpukario spaudoje Tautos kultūros namu vadinto projekto eiga buvo tiek valstybinis, tiek asmeninis kiekvieno lietuvio reikalas. Net du kartus skelbti architektūriniai konkursai, o statybos, kurias finansavo ir vietos, ir užsienio lietuviai, užtruko tiems laikams neįtikėtinai ilgai – net 6 metus, ir buvo nuolat stebimos žurnalistų. Pastatas atidarytas 1936 m. vasario 16 d.

Karo muziejaus tūris – tai simbolinis paminklas Vytautui Didžiajam. Tarp svarbių jo akcentų – kariliono bokštas, kuriame periodiškai rengiami koncertai, taip pat – arkada su patrankų ekspozicija, 1938 m. iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai.

Šalia muziejaus yra sodelis, kuriame 1921 m. atidengtas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, 1923 m. čia pastatytame aukure pirmąkart uždegta amžinoji ugnis, o 1934 m. šalia paminklo palaidoti 1919 m. žuvusio nežinomo Lietuvos kareivio palaikai. Šiame sodelyje po truputį rikiavosi svarbių Lietuvos veikėjų biustai, 1928 m. atidengtas Juozo Zikaro sukurtas Laisvės paminklas.
Su Lietuvos karybos istorija muziejuje galima susipažinti nuo A iki Z, arba nuo akmens amžiaus, LDK laikų, XIX a. sukilimų iki Lietuvos karių iš Afganistano pargabento kilometrų stulpo.

Tarp įdomiausių muziejaus eksponatų, kurių iš viso surinkta per ketvirtį milijono – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ nuolaužos, atvežtos iš Soldino miško. Čia eksponuojamas ir vienintelis išlikęs Antano Gustaičio konstruotas lėktuvas „ANBO-1“. Muziejuje nuolat vyksta teminiai šeštadieniai, galima rinktis iš įvairių edukacinių programų, vyksta kultūriniai renginiai, knygų pristatymai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus

K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kaip paminklo ilgai ir skausmingai Lietuvos istorijai, ištakos siekia 1919 m. Pirmoji ekspozicija įkurta dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje stovėjusiame sename mediniame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tiesa, po poros metų muziejus dėl avarinės būklės uždarytas.

Naująjį dviejų muziejų – karo ir kultūros – kompleksą projektavo Vladimiras Dubeneckis. Jam šis projektas tapo paskutiniu – jis baigtas tik po architekto mirties. Pastato kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Pastato pamatams atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos.

Tarpukario spaudoje Tautos kultūros namu vadinto projekto eiga buvo tiek valstybinis, tiek asmeninis kiekvieno lietuvio reikalas. Net du kartus skelbti architektūriniai konkursai, o statybos, kurias finansavo ir vietos, ir užsienio lietuviai, užtruko tiems laikams neįtikėtinai ilgai – net 6 metus, ir buvo nuolat stebimos žurnalistų. Pastatas atidarytas 1936 m. vasario 16 d.

Karo muziejaus tūris – tai simbolinis paminklas Vytautui Didžiajam. Tarp svarbių jo akcentų – kariliono bokštas, kuriame periodiškai rengiami koncertai, taip pat – arkada su patrankų ekspozicija, 1938 m. iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai.

Šalia muziejaus yra sodelis, kuriame 1921 m. atidengtas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, 1923 m. čia pastatytame aukure pirmąkart uždegta amžinoji ugnis, o 1934 m. šalia paminklo palaidoti 1919 m. žuvusio nežinomo Lietuvos kareivio palaikai. Šiame sodelyje po truputį rikiavosi svarbių Lietuvos veikėjų biustai, 1928 m. atidengtas Juozo Zikaro sukurtas Laisvės paminklas.
Su Lietuvos karybos istorija muziejuje galima susipažinti nuo A iki Z, arba nuo akmens amžiaus, LDK laikų, XIX a. sukilimų iki Lietuvos karių iš Afganistano pargabento kilometrų stulpo.

Tarp įdomiausių muziejaus eksponatų, kurių iš viso surinkta per ketvirtį milijono – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ nuolaužos, atvežtos iš Soldino miško. Čia eksponuojamas ir vienintelis išlikęs Antano Gustaičio konstruotas lėktuvas „ANBO-1“. Muziejuje nuolat vyksta teminiai šeštadieniai, galima rinktis iš įvairių edukacinių programų, vyksta kultūriniai renginiai, knygų pristatymai.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!