Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete

Kuncai, Bandužiai, Pilies kalnas, Gaidžių kalnas – tiek skirtingų vardų tinka šiam piliakalniui, esančiam į pietus nuo Klaipėdos Žardininkų mikrorajono, prie buvusio Žardės kaimo, 1997 m. prijungto prie miesto.

Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a. Jis įrengtas kalvoje, Smeltalės upelio dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 30 m skersmens, apjuosta iki 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimu, kuris geriausiai išlikęs vakarinėje pusėje. Šlaitai vidutinio statumo, 3–8 m aukščio. Piliakalnis apardytas apkasų ir duobių, apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais, apatinės šlaitų dalys dirvonuoja. Vakariniu šlaitu praeina lauko kelias.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Gyvenvietė tyrinėta 1990–1991, 1993–1994, 1996, 1999–2000 m. 600 m į šiaurę yra II–XIII a. Bandužių kapinynas, tyrinėtas 1974, 1985–1989 m. Kapinynas vos nesunaikintas Klaipėdai sovietų okupacijos metais plečiantis į pietus – statybininkai, kasdami pamatų duobes, rado daug įkapių. Radinių iš kapinyno šiandien galima pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Į pietvakarius nuo piliakalnio aptikta papėdės gyvenvietė. Joje rastas iki 1,7 m storio XI–XIII a. kultūrinis sluoksnis su išlikusiomis medinių pastatų liekanomis, židiniais, akmenų krosnimis, geležies lydymo krosnele, žalvarinėmis segėmis, audimo staklių pasvarais, laivų kniedėmis, stiklo karoliais, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais.

Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė. Manoma, jog šios pilies aplinkoje ankstyvaisiais viduramžiais galėjo gyventi apie 500 žmonių – tiems laikams tai nemažas skaičius. Tai buvo antrasis po Palangos Lietuvos teritorijoje ankstyvųjų viduramžių prekybos centras.

Pilsoto, mažiausios kuršių žemės, centras – Žardės pilis buvo savotiško tripolio, kurį taip pat sudarė Laistų ir Gibišių pilys, dalis. Trikampiu išsidėsčiusias tvirtoves vieną nuo kitos skyrė daugiausiai kilometras. Laistų piliakalnį, esantį kitoje Smiltalės pusėje, galite aplankyti ir šiandien, o Gibišiai sunaikinti, nors senieji klaipėdiečiai yra pasakoję, kad dar XX a. 7 dešimtmetyje tai buvo kalva lygioje pievoje šalia upelio.

Ant Žardės piliakalnio pastaraisiais metais pradėtos minėti senovės baltų ir kitos kalendorinės šventės.