Žvaginių (Žadeikių) piliakalnis

10°C
Endriejavas, Klaipėdos r.
Klausyti
Maršrutai

Nuo XVI a. minimas, šiandien beveik išnykęs Ablingos kaimas žinomas dėl tragiško Antrojo pasaulinio karo metu nutikusio įvykio. Čia pat, greta Žadeikių, buvusi Ablingos (Amelinge) pilis. Ji minima kuršių Ceklio žemės dalybų tarp Livonijos ordino ir vyskupo 1253 m. balandžio 4 d. akte. Senovę šiandien primena Žvaginių (Žadeikių) piliakalnis, dar vadinamas Žvaginkalniu.

Piliakalnis įrengtas apylinkėse aukščiausios Endriejavo kalvagūbrio masyvios kalvos (148,3 m) viršūnėje. Jo šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio, apaugę lapuočiais, dalis – dirvonuoja. Piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga, apsaugota dviem pylimais.

XX a. pirmojoje pusėje kasant žvyrą ar duobę piliakalnyje buvo rasta suakmenėjusių anglių. Šių aptikta ir statant trianguliacijos bokštą, kuris apardė pylimą, bet pats neišliko. XX a. 7 dešimtmetyje kasant žvyrą buvo rasta keletas stambių „milžinų žiedų“ (greičiausiai apyrankių). 1972 m. ištirtas 1,25 kv. m plotas piliakalnio aikštelėje – čia rastas daugiau kaip 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika, degėsiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a.

Piliakalnio aikštelėje buvusiose kapinėse palaidota dalis 1941 m. birželio 23 d., antrąją karo dieną, vokiečių kareivių sušaudytų Ablingos ir Žvaginių kaimo gyventojų – aukų iš viso buvo 42. Kaimas po žudynių nuniokotas, sudegintas.

1972 m. ant piliakalnio vakarinio šlaito, aukščiausioje Klaipėdos rajono vietoje, buvo pastatytas tragiškam įvykiui atminti skirtas Ablingos memorialinis ansamblis, kurį sudaro trisdešimt ąžuolinių liaudiško stiliaus skulptūrų. Viena jų vaizduoja piršlį, nes tragedijos dieną turėjo vykti vestuvės. Tai pirmas Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentalus liaudies skulptūrų paminklas.

Daug artimųjų per žudynes praradusio Alfonso Šiaulyčio pastangomis 1985 m. netoli piliakalnio, prie Dirsteikos upelio atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas, kurį tarpukariu buvo įrengusi Magdalena Čiuladienė. Jame vyksta religiniai kaimo aukų minėjimai – aukojamos šv. Mišios, giedamos giesmės.

Pasakojama, kad kalne buvo kūrenama senovės lietuvių šventoji ugnis, buvęs aukuras. Kiek kitokia legenda – apie tai, kad nakties metu ant kalno kažkoks kunigas gražiu balsu giedodavęs ir grodavęs.

Žvaginių (Žadeikių) piliakalnis

Endriejavas, Klaipėdos r.

Nuo XVI a. minimas, šiandien beveik išnykęs Ablingos kaimas žinomas dėl tragiško Antrojo pasaulinio karo metu nutikusio įvykio. Čia pat, greta Žadeikių, buvusi Ablingos (Amelinge) pilis. Ji minima kuršių Ceklio žemės dalybų tarp Livonijos ordino ir vyskupo 1253 m. balandžio 4 d. akte. Senovę šiandien primena Žvaginių (Žadeikių) piliakalnis, dar vadinamas Žvaginkalniu.

Piliakalnis įrengtas apylinkėse aukščiausios Endriejavo kalvagūbrio masyvios kalvos (148,3 m) viršūnėje. Jo šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio, apaugę lapuočiais, dalis – dirvonuoja. Piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga, apsaugota dviem pylimais.

XX a. pirmojoje pusėje kasant žvyrą ar duobę piliakalnyje buvo rasta suakmenėjusių anglių. Šių aptikta ir statant trianguliacijos bokštą, kuris apardė pylimą, bet pats neišliko. XX a. 7 dešimtmetyje kasant žvyrą buvo rasta keletas stambių „milžinų žiedų“ (greičiausiai apyrankių). 1972 m. ištirtas 1,25 kv. m plotas piliakalnio aikštelėje – čia rastas daugiau kaip 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika, degėsiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIII a.

Piliakalnio aikštelėje buvusiose kapinėse palaidota dalis 1941 m. birželio 23 d., antrąją karo dieną, vokiečių kareivių sušaudytų Ablingos ir Žvaginių kaimo gyventojų – aukų iš viso buvo 42. Kaimas po žudynių nuniokotas, sudegintas.

1972 m. ant piliakalnio vakarinio šlaito, aukščiausioje Klaipėdos rajono vietoje, buvo pastatytas tragiškam įvykiui atminti skirtas Ablingos memorialinis ansamblis, kurį sudaro trisdešimt ąžuolinių liaudiško stiliaus skulptūrų. Viena jų vaizduoja piršlį, nes tragedijos dieną turėjo vykti vestuvės. Tai pirmas Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentalus liaudies skulptūrų paminklas.

Daug artimųjų per žudynes praradusio Alfonso Šiaulyčio pastangomis 1985 m. netoli piliakalnio, prie Dirsteikos upelio atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas, kurį tarpukariu buvo įrengusi Magdalena Čiuladienė. Jame vyksta religiniai kaimo aukų minėjimai – aukojamos šv. Mišios, giedamos giesmės.

Pasakojama, kad kalne buvo kūrenama senovės lietuvių šventoji ugnis, buvęs aukuras. Kiek kitokia legenda – apie tai, kad nakties metu ant kalno kažkoks kunigas gražiu balsu giedodavęs ir grodavęs.

Palikite komentarą
El. paštas

Komentaras*

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!